Spalio 21 dienos vakarą, Anykščių. L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje Raimondas Guobis, muziejininkas, „Anykštos“ bendradarbis, Teresės Mikeliūnaitės premijos laureatas, tikras Lietuvos patriotas, organizavęs daug įsimintinų žygių jaunimui istorinėmis, partizanų kovas menančiomis vietomis, pristatė net šešias per pastaruosius dvejus metus išleistas knygas, kurių naujausia ir solidžiausia - „Butėnai“ - net trijų su puse šimto puslapių.

Anykščių Šv. Mato bažnyčios vargonininkui, chorvedžiui bei vokalinių ansamblių vadovui, muzikos pedagogui, buvusiam trijų kadencijų Anykščių rajono tarybos nariui ir lakūnui Rimvydui Griauzdei  paskutinį rugpjūčio šeštadienį  minėtas Anykščių kamerinio choro „Salve cantus“ (Sveika, giesme) trisdešimtmetis buvo ypatinga šventė. 1990 – aisias šviesaus atminimo monsinjoro Alberto Talačkos ir vargoninko R. Griauzdės inciatyva įkurtas choras nūnai žinomas ne tik Anykščiuose.
Choro giesmės kiekvieną sekmadienį aidi po Anykščių šventovės skliautais, pasaulietinės - patriotiniuose renginiuose prie paminklo Laisvei ir Anykščių kultūros centre. Giedota  daugelyje Lietuvos bažnyčių, dalyvauta respublikinėse dainų šventėse, festivaliuose, aplankyta daug užsienio šalių, giedota net Romos (Italija) panteone...

Anykščių miesto centre, dovanų parduotuvės patalpose, jau keletą metų veikia dirbtuvės, kuriose pluša juvelyras Robertas Matiukas. Kai dirbtuvės uždarytos, Robertas imasi kitos veiklos - restauruoja Anykščių krašto tautodailės kūrinius. Šiais metais 60 metų jubiliejų nušventęs anykštėnas - spalvinga asmenybė, kaip ir jo rankas puošiančios margaspalvės tatuiruotės. Išbandęs daugybę darboviečių, R.Matiukas sakė nieku gyvu nekeistų to, kas jam šiandien padeda užsidirbti duonai.

Rita Vasiliauskienė, ko gero, dažniausiai iš anykštėnių dėvi tautinius drabužius. Tai ne tik pasididžiavimą teikiantis ritualas, bet ir kasdienio darbo muziejuje kostiumas, kuris ne varžo, o teikia pasitikėjimo ir įkvėpimo, kurio reikia daugeliui moters atliekamų darbų. Juk reikia nuolatos pasakoti apie senovės lietuvių gyvenimą, kepti duoną, lieti žvakes, marginti velykinius kiaušinius bei iš balto kaip sniegas, traškančio popieriaus karpyti įmantrius ornamentus.
R. Vasiliauskienė - sertifikuota daugelio rūšių tradicinių amatų meistrė.

Sigutis OBELEVIČIUS, nors Anykščių rajono meru išrinktas jau trečią kartą, už rajono ribų labiau yra žinomas ne kaip politikas, o kaip gamtininkas. Jis kelių knygų apie augalus autorius, Traupio botanikos daržo, dabar pervadinto sodu, įkūrėjas, biologijos mokytojas – ekspertas.
Vakarais S. Obelevičius prie Traupio mokyklos pats sodina, ravi, laisto augalus, veda ekskursijas jo surinktos augalų kolekcijos į Traupį atvykusiems pasižiūrėti žmonėms.

43-ejų Vaidas Pupelis - fotografas mėgėjas, tačiau jo užfiksuoti kadrai reprezentuoja Anykščius, supažindina su istorijos ir kultūros paveldu laikomu siauruoju geležinkeliu, atveria vietos gamtos paslaptis. Anykštėnas prisipažino net nebesuskaičiuojantis, kiek jau yra užfiksavęs kadrų: juos kruopščiai saugo duomenų laikmenose ir jau sulaukia pasiūlymų išleisti autorinių darbų albumą.
Tačiau šiandien V.Pupeliui - ne tai svarbiausia. Anykštėnas prisipažino, kad fotografija jam yra pirmiausia malonus užsiėmimas, leidžiantis tiesiog ištrūkti iš kasdieninės rutinos ir į artimiausią aplinką pažvelgti pro objektyvo taikiklį.

Juozas Šermukšnis, iš 1930 Vytauto Didžiojo metų kartos, jau nušventęs savo 90 metų jubiliejų, sako, kad gyvenimas,nors ir nelengvas, bet įvairus, prabėgo greitai. Kai sovietai okupavo Lietuvą, jam buvo dešimt, kai sugrįžo - jau keturiolika, o sulaukęs aštuoniolikos jau buvo partizanų būrio ryšininkas. Jis patyrė suėmimą ,,žiaurius kankinimus, tačiau nieko neišdavė. Vargo sovietų lageriuose, bet nepalūžo...

Žinomo aktoriaus, spektaklių režisieriaus Valerijaus Jevsejevo pavardę galima aptikti įvairiausių spektaklių kūrybinių komandų sąrašuose. Daugelis V. Jevsejevą įsiminė kaip Zylės tėvą Daną iš Lietuvos televizijos serialo „Nemylimi“, kaip veikėją Vaclovą iš „Naisių vasaros“.
Jau daugiau nei dešimt vasarų aktorius poilsiauja Šovenių kaime (Anykščių r.) – čia kartu su žmona, Čiurlionio meno mokyklos fortepijono mokytoja Vilija Geležiūte jie yra įsigiję seną, šimtmetį  skaičiuojančią sodybą, kuri jiems labai pravertė karantino laikotarpiu.

Pristatome dailininką, architektą, grafiką, kurio kūryba įvertinta įvairiais prestižiniais apdovanojimais Kęstutį Indriūną.
Beje, daugeliui anykštėnų jis pažįstamas kaip aktyvus visuomenininkas ir politikas. K.Indriūnas du kartus buvo renkamas į Anykščių rajono tarybą.

Per 59-erius savo gyvenimo metus anykštėnas Žilvinas Pranas Smalskas spėjo išbandyti be galo daug veiklos sričių - dirbo architektu,vadybininku, laikraščio redaktoriumi.Veiklusis anykštėnas vienu metu buvo net pasukęs į politiką - buvo išrinktas Anykščių rajono tarybos nariu. Kai, rodos, buvo visos galimybės kopti karjeros laiptais, Ž.P.Smalskas vieną dieną viską metė ir tapo laisvu menininku, įrodydamas, kad visai nebūtina kiekvieną dieną keliauti į samdomą darbą, kad galėtum užsidirbti orų atlyginimą.

Šiandien Ž.P.Smalskas pasinėręs į širdžiai mielas veiklas, mėgaujasi sao kūrybos gerbėjų įvertinimu, kuria ,,balvonus” ir rašo naują erotikos persmelktą poezijos knygą.