Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo "Aukštaitiškas formatas" numeryje?

Dienos anekdotas

Į kairiuosius ir dešiniuosius mūsų politikai skirstomi pagal tai, kuria ranka daugiau linkę griebti.

Komentaras

Kai buvo italijos milane:„per diena tūkstantis, buvo viskas uždaryta. Pas mus vis dar koncertus ir turizma skatina ?"

Komentuoti
2013-07-13

Čia amžinybės giesmę ošia pušys

Didieji, kuklia arkute papuošti Inkūnų kapinių vartai. Tarp šviesių šilų, kairiajame Šventosios upės krante, yra Inkūnų bažnytkaimis. Jauki nedidelė medinukė bažnytėlė, gal trys sodybos ir prie ūksmingo pušyno prigludę parapijos kapeliai. Kada jie įkurti, niekas tiksliai nebežino, bet dar XIX amžiuje dauguma gyventojų laidojosi didesnėse parapijų kapinėse, o tokiose kaip Inkūnų kapinaitėse daugiausia laidodavo mirusius vaikus ar neturtingus senolius. Skaityti daugiau...
2013-06-26

Sukilėliai ėjo su trispalve ir nešė laisvės idėją

Lietuvoje birželio sukilimas prasidėjo kilus SSSR – Vokietijos karui – nuo 1941 metų birželio 23 dienos ir tęsėsi iki 1941 metų birželio 26 dienos. Sukilime nebuvo nuošalyje ir anykštėnai, apie kuriuos savo straipsnyje praėjusio šeštadienio „Anykštoje“ „Sukilimas Anykščiuose: 4 nepriklausomybės dienos“ rašė istorikas, anykštėnas Gintaras Vaičiūnas. Kokia minėto sukilimo reikšmė?Ar pakankamai įamžintas sukilėlių atminimas? Ar pakankamai skiriama dėmesio šiam istorijos faktui? Skaityti daugiau...
2013-06-21

Sukilimas Anykščiuose: 4 nepriklausomybės dienos

Andrioniškio parapijos komiteto nariai - 1941 metų partizanai. Pirmoje eilėje centre Andrioniškio parapijos klebonas M. Šermukšnis, pirmas iš dešinės Andrioniškio apylinkės seniūnas K. Zlatkus.  Antroje eilėje pirmas iš dešinės Andrioniškio partizanų būri Lietuvoje birželio sukilimas prasidėjo kilus SSSR-Vokietijos karui - nuo 1941 m. birželio 23 ir tęsėsi iki 1941 birželio 25-26 dienos. Sukilime neliko nuošalyje ir anykštėnai. Mes, lietuviai, turime su ginklu kovoti prieš sovietų valdžią ir atkurti Nepriklausomą Lietuvą», - sakė Balys Baltrėnas, 1941 m. sukilėlių vadas Anykščiuose, kuriant sukilėlių būrį.
Šis sukilimas iki šiol menkai tyrinėtas, o kas tuo metu vyko Anykščiuose, beveik niekur neaprašyta. Istorikas, anykštėnas Gintaras Vaičiūnas yra surinkęs daug medžiagos apie birželio sukilimą.
Šiandien spausdiname tik menką dalį jo surinktų tyrinėjimų. Skaityti daugiau...
2013-06-21

Arčiausiai žmogaus esanti istorija

Šeštadienio „Anykštoje“ muziejininkas Raimondas Guobis straipsnyje „Senosiose Skiemonių kapinėse ilsisi dvarininkai“ pasakojo apie ne pirmą amžių skaičiuojančias dvejas miestelio kapines, po kurias vaikštant gali „skaityti“ krašto istoriją...
Pašnekovų klausėme, ar senosios kapinės turi istorinę, architektūrinę, kultūrinę vertę? Skaityti daugiau...
2013-06-07

Senosiose Skiemonių kapinėse ilsisi dvarininkai

Senąsias Skiemonių kapines juosia masyvi akmens tvora. Skiemonys – sena vietovė, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1500 metais pažymint tuo metu čia jau buvusią bažnyčią. Šventamiai čia buvo statomi ir perstatomi kelis kartus, juos kartą nusiaubė ir gaisras – aukštas bokštas virto traškėdamas ugnyje, o žiežirbos skrido per Luknos upelį. Skaityti daugiau...
2013-05-28

Be sukilimo nebūtų Sąjūdžio

Šeštadienio „Anykštoje“ Raimondas Guobis tekste „Kelionės legenda: po Anykščių rajoną – sukilėlių takais“ pasakojo apie 1863 metų sukilimo vietas Anykščių rajone, susijusias su sukilėliais. Šiemet, minint 1863 m. sukilimo 150-ąsias metines, Anykščių muziejus rajono moksleiviams ir visuomenei pasiūlė naują maršrutą: Anykščiai–Vosgėliai, Teresboras–Debeikiai–Papšiai–Žalioji–Svėdasai–Šimonių giria–Troškūnai.
Pašnekovų klausėme, ar tokios edukacinės pamokos vaikų ir suaugusiųjų galvose palieka pėdsaką? Kaip giliai verta kapstytis istoriniuose įvykiuose? Skaityti daugiau...
2013-05-27

Kelionės legenda: po Anykščių rajoną - sukilėlių takais

Nuo Svėdasų bažnyčios varpinės pastolių kunigas Antanas Mackevičius kvietė: „Už žmogiškas žmonių teises, už mūsų ir jūsų laisvę“. Šiemet, minint 1863 m. sukilimo 150–ąsias metines, Anykščių muziejus rajono moksleiviams ir visuomenei pasiūlyė keliauti sukilėlių takais maršrutu: Anykščiai–Vosgėliai, Teresboras–Debeikiai–Papšiai–Žalioji–Svėdasai–Šimonių giria–Troškūnai.
Štai šios kelionės legenda. Skaityti daugiau...
2013-05-14

Kapinių vagis galima gydyti meile arba fizinėmis bausmėmis

Šeštadienio „Anykštoje“ žurnalistas Vytautas Bagdonas, pasakodamas apie Kunigiškių kapinaites (Vytautas BAGDONAS „Po Kunigiškių kapines pasižvalgius“,- „Anykšta“, 2013-05-11) pasakoja ne tik senas, bet ir naujas istorijas. Viena jų apie tai, kaip piktadariai iš kapinių pagrobė varpą.
Pašnekovų klausėme, ar galima sakralius daiktus vertinti pinigais? Ar kapinių varpo vagystė yra tas pats, kas paprasto turto vagystė? Skaityti daugiau...
2013-05-14

Sukilimo įamžinimas gerintų Lietuvos ir Lenkijos santykius

Šeštadienio „Anykštoje“ buvo publikuotas Vytauto Bagdono straipsnis „Dar kartą apie 1863 metų sukilimo atgarsius Anykščių krašte“. Publikacijoje pasakojama apie sukilimą ir kaip nuo represijų nukentėjo Anykščių krašto dvasininkai.
„Anykšta“ pašnekovų klausė, ar pakankamai įamžintas 1863 metų sukilimas Anykščių krašte? Skaityti daugiau...
2013-05-14

Nori glaustis prie savo šaknų...

„Kiekvienas, keliaujantis iš Anykščių į Kavarską, neišvengiamai pravažiuoja Peslių kaimą, dažniausiai to nė nežinodamas. O kai nuveži svečią į tirštai karklų ir alksnių prišėlusį pašventup“ , tai būtinai nustemba: „Ir iš viso kaimo ničnieko nebeliko?“ Belieka parodyti senas kapinaites – o tada vėl nustemba „Žmonių nebėra, tačiau kapinės tebegyvos?“, - rašė rašytojas Rimantas Vanagas praeito šeštadienio publikacijoje „Žmonių mažėja, o Peslių kapinės atgyja“. Kapinės, nūnai vėl šviečia šviežiai supiltais kapais, jas savo amžino poilsio vieta renkasi net Peslių kaime niekada negyvenę žmonės.
„Anykšta“ klausė, kas traukia žmones laidotis atokiose, rudenį ir žiemą sunkiai privažiuojamose Peslių kapinaitėse? Gal tai naujos mados apraiškos? Skaityti daugiau...