Koks Jūsų požiūris į draudimo sutartis?

Dienos anekdotas

Vyras klausia iš darbo grįžusios žmonos:
– Ar pastatei mašiną į garažą?
– Taip, didžiąją jos dalį.

Komentaras

Gyvenu:„Gyvenu metus laiko Anykščiuose ir matau kad čia galima elgtis kaip tik nori. Automobilius gali statyti kur nori, kaip nori ir taip ilgai kiek nori. Matau galima važiuoti ir prieš eismą ir tech. netvarkingom auto bei moto priemonėm."

Komentuoti
2013-05-10

Po Kunigiškių kapines pasižvalgius...

Nors ir aptrupėję, be šventųjų skulptūrėlių nišose, bet įspūdingai atrodantys Kunigiškių kapinių vartai. Tolokai nuo sodžiaus trobų, vidury laukų, tarp aukštaliemenių beržų, įkurdintos Kunigiškių kaimo kapinės. Šią mirusiųjų „karalystę“ galima pasiekti pravažiavus vieno kilometro atstumą didžiulės Kunigiškių gyvenvietės gatve, paskui dar tokį pat atstumą įveikus laukais besidriekiančiu kaimo keliu. Skaityti daugiau...
2013-04-26

Dar kartą apie1863 metų sukilimo atgarsius Anykščių krašte

Tautodailininko Stanislovo Karanausko sukurta medžio skulptūra Svėdasų šv.Arkangelo Mykolo parapijos šventoriuje įamžino sukilėlių vadą kun. Antaną Mackevičių. Verta geru žodžiu paminėti „Anykštą“, kuri didelės apimties publikacija (Antanas ŽEMAITIS „Naujos epochos šaukliai Anykščių krašte“, - “Anykšta”, 2013-03-23) „nuvalė dulkes“ nuo kai kurių istorinių įvykių, atskleidė dėmesio vertų faktų apie prieš 150 metų tautos valia organizuotą sukilimą. Skaityti daugiau...
2013-04-13

Žmonių mažėja, o Peslių kapinės – atgyja...

Neseniai pašventupiu praūžusi audra iš šaknų rovė Peslių miškelio pušis, egles, beržus, vertė  kryžius. Bet kapinės vis tiek plečiasi! Kiekvienas, keliaujantis iš Anykščių į Kavarską ir atvirkščiai, neišvengiamai pravažiuoja mirusį Peslių kaimą, tiesa, dažniausiai to nežinodamas. O kai nuveži svečią į tirštai karklų ir alksnių prižėlusį pašventupį, tas būtinai nustemba: „Ir iš viso kaimo ničnieko neliko?“. Belieka parodyti senas kapinaites – o tada vėl nuostaba: „Žmonių nėra, tačiau kapinės tebegyvos?“. Skaityti daugiau...
2013-04-04

Bendruomenėms reikalingi lyderiai

Susidaro įspūdis, kad ne tik Anykščių rajone, bet ir visoje Lietuvoje niekas nestatoma be europinės paramos ar bent jau be paramos iš valstybės biudžeto. Tačiau šeštadienio „Anykštoje“ publikuotame straipsnyje apie Juostininkų kaimo kapines „Kapus saugo skulptūra iš kito žemyno“ pasakojama, kad XX amžiaus pirmoje pusėje juostininkiečiai savo jėgomis ir lėšomis ne tik nusipirko žemę kapinėms praplėsti ir jas aptvėrė akmenine tvora, bet ir įsigijo išardytą Andrioniškio bažnyčią, kurią kaip koplyčią pasistatė kaimo kapinėse. Tai buvo padaryta už kaimo gyventojo pinigus.
Taip pat kaime dar prieš kelerius metus gyvavo tradicija prieš Vėlines rengti talkas kapinėms tvarkyti.
„Anykšta“ klausė – kas atsitiko, kad nors deklaruojama, kad bendruomenės stiprinamos, kad skatinama savanorystė, tačiau faktai rodo, kad kuo toliau, tuo rečiau visuomeniniai darbai daromi pačių bendruomenių iniciatyva ir lėšomis? Skaityti daugiau...
2013-03-30

Kapus saugo skulptūra iš kito žemyno

Šis metalinis kryžius nuo laiko supanašėjo su medžiais - tiek ant medžių,  tiek ant kryžiaus želia samanos. Kryžkelėje tarp Troškūnų, Raguvos ir Raguvėlės įsikūręs Juostininkų kaimas skaičiuoja penktą šimtmetį. Tačiau kažkada pakankamai didelio, o dabar vis mažėjančio kaimo kapinaitės kaip paskutinio poilsio vieta šio krašto gyventojams tarnauja bent jau tūkstantį aštuonis šimtus metų.
Juostininkų kaimo kapinių pavyzdys iliustruoja garsaus archeologo Gintauto Zabielos mintį, kad lietuviai namus jau tūkstančius metų statėsi ant tų pačių pamatų, o savo mirusiuosius laidojo tose pačiose kapinėse. Skaityti daugiau...
2013-03-30

1863 metų sukilimas anykštėnų akimis

(Antanas ŽEMAITIS “Lietuvai laisvė visada buvo brangi ir saugotina. 1863 m. sukilimo150-mečiui“,- Anykšta, 2013-03-23) Skaityti daugiau...
2013-03-23

Lietuvai laisvė visada buvo brangi ir saugotina. 1863 m. sukilimo 150-mečiui

Troškūnų bernardinų vienuolynas po 1863 m. sukilimo buvo uždarytas už vienuolių teiktą paramą sukilėliams. Tik 150 metų praėjo nuo 1863 metų sukilimo, tačiau kiek kartų šioje nedidelėje istorinėje atkarpoje nugyveno. Ir dar kiek nugyvens. Greitai lekiantis laikas kai kuriuos įvykius apipina būtomis ar nebūtomis legendomis, kai kuriuos įvykius užkloja užmaršties dulkėmis.
Nedidelę dalį lietuvių kovos su carine Rusija epizodų pateikėme ankstesniame ,,Anykštos“ numeryje. Šiandien siūlome toliau sekti sukilėlių pėdomis. Skaityti daugiau...
2013-03-07

Sakytum, jog Dievas kapines saugo…

Šeštadienį „Anykštoje“ žurnalisto Jono Junevičiaus publikacijoje „Amžinasis Dabužių miestas prarado beržus” buvo pasakojama apie Dabužių kaimo kapines, įrengtas 1922 metais, tuo metu į Dabužius paskirto Anykščių vikaro kunigo Mykolo Rusecko rūpesčiu. Įkūrus kapines, veikusios valstybinės pradinės mokyklos direktorius Kazys Šablevičius, mokytoja Kostė Jankauskaitė su mokiniais jas apsodino medžiais. Pernai rudenį gavusi 73 dabužiečių pasirašytą prašymą Anykščių savivaldybės administracija leido senuosius medžius išpjauti.
Kaip manote, ar tikrai reikėjo visus medžius išpjauti, gal reikėjo tik išgenėti, o pjauti tik keliančius pavojų, juolab kad medžiai atlaikė rudenį praūžusią ir daug medžių išvertusią audrą? Skaityti daugiau...
2013-03-02

Amžinasis Dabužių miestas prarado beržus

Graudu žiūrėti į Dabužių kaimo kapinių suniokotus beržus. Keliukas iš Dabužių bažnytkaimio centro šauna tiesiai link miško, kuris užstoja šiaurės vėjus besiilsintiems ne tik šio, bet ir aplinkinių kaimų gyventojams.
Dabužių kapinės įrengtos 1922 metais. Čia ilsisi dvarininkų Strachovų palaikai, žymių šio krašto žmonių tėvai. Kapinėms jau ankšta aptvertoje teritorijoje, o dabar jos pasitinka dar ir nupjautų beržų stuobriais.
Nors dalis kaimo žmonių tam nepritarė, 73 dabužiečių prašymu Anykščių savivaldybės administracija, leido išpjauti kapinėse augusius beržus. Skaityti daugiau...
2013-03-02

1863 m. sukilimas Lietuvoje anykštėnų akimis