Aukštaitiškas formatas

Ar graži Jums Anykščių miesto eglė?

Dienos anekdotas

Filosofijos paskaita. Dėstytojas aiškina:
– Taigi, remdamiesi žymiausiais filosofais, galime teigti, kad žmogus patiria laimę ne įgijęs norimus dalykus, o jų siekdamas. Būtent tų dalykų siekimo procese…
Staiga pasigirsta kažkokio studento balsas:
– Ponas profesoriau, o ar jūs kada nors bandėte viduryje žiemos, tamsią naktį bėgti prie paskutinio autobuso, kuris jau ruošiasi išvažiuoti iš stotelės?

Komentaras

Taigi:„Metai įsiminė savivaldybės darbuotojų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių augimais: štai mero užmokesti išaugo nuo 2886 eurų iki 3892 eurų, administracijos direktoriaus nuo 2070 eurų iki 2922 eurų, jo pavaduotojo nuo 1568 eurų iki 2499 eurų. Taip pat įsiminė savivaldybės darbuotojų kelionėmis. Štai iš naujausių ekskursijų- tai savivaldybės administracijos direktorės Ligitos Kuliešaitės kelionė į Norvegiją: paklausys koncerto, apsilankys bare, kuriame pažais, susitiks su Norvegijos lietuvių bendruomenėmis ir aptars tolimesnės jų raidos kryptis ir perspektyvas, matyt, rengiasi emigruoti į Norvegiją. Tikiuosi, kad šią pramoginę kelionę, kuri Anykščių savivaldybei jokios naudos neatneša, pati apmoka, o ne Anykščių mokesčių mokėtojai."

Skaityti komentarus (3)
2012-12-27

Ateina Kalėda…

Saulės atgimimo dieną pažymėdavo daugelis tautų. Senovėje tai buvo Mitros (Saulės dievo) šventė. Romėnai šventė Nenugalimos Saulės gimtuves. Vėliau šią šventę perėmę krikščionys paskelbė ją Jėzaus gimimo diena. Profesoriaus Liberto Klimkos, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus mokslinio vadovo, fiziko ir etnokultūros specialisto šeima Kūčių stalui ruošia devynis patiekalus. Profesorius įsitikinęs, jog dvylikos patiekalų simbolis yra nežinia kada ir nežinia kodėl „pasiskolintas” Paskutinės vakarienės motyvas. Skaityti daugiau...
2012-12-27

Kas perduota nešti toliau?

Kartais atrodo, kad laikmetis kiek sujaukė metų pabaigos švenčių prasmę ir reikšmę, kad dabar netgi ne visi suvokia, ką švenčia, kad dažnam lietuviui Kalėdos prasideda ir baigiasi pirkimo vajumi, „džinglbelsais“ ir lūžtančiais nuo „maximinio” valgio stalais. Tačiau kai kas, kas perimta iš senolių ir palaiko mūsų dvasią, bus perduota nešti toliau. Anykštėnų klausėme, kuo jiems svarbios ateinančios šventės? Skaityti daugiau...
2012-11-05

Kokios Vėlinių tradicijos jūsų šeimoje?

2012-11-05

Vėlinės: priimti, sušildyti, pamaitinti… (4)

Vėl Vėlinės. Prisiminimų diena. Žvakelės ant kapų.
Etnografas Libertas Klimka teigia: maždaug 1880-aisiais Varėnos rajono Akmens kaime kunigas šalia bažnyčios liepęs supilti simbolinį kapą visiems negrįžusiems namo. Prismaigstė vaškinių žvakelių, uždegė, palaimino jas, paragino žmones išsinešioti žvakutes ant artimųjų kapų, kad vėlelės neklaidžiotų tamsoje, kad gruodo kaustomoje žemėje protėvių kauleliai šiltų… Taip gimė lietuviams įprastas paprotys - žvakelė ant artimo žmogaus kapo per Vėlines... Maža žvakutė tėra didelių laužų, senovėje kapinėse kūrentų iš lūžusių kryžių, atminimas. Skaityti daugiau...
2012-08-18

Žolinė – padėkos šventė ...

Taigi Žolinė šiandien dar ir atsisveikinimo su žaluma ir gėlėmis, atsigręžimo į artimą, pagalbos pasiūlymo diena, paskutinis vasaros slenkstis prieš rudenėjančius orus... Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas.  Taip buvo įasmenintas niekad nesibaigiantis pasaulio, žmonijos, gyvūnijos ir augmenijos dėsnis.
Įvedus krikščionybę Lietuvoje, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo diena, bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojos Gražinos Kadžytės, Žolinės diena – tik slenkstis, skiriantis vasarą nuo rudens... Skaityti daugiau...
2012-08-18

Kaip šventėte Žolinę?

2012-07-28

Šv. Onai meldžiasi bevaikiai

Kriaunų krašto muziejaus įkūrėja, senovinių tradicijų puoselėtoja Algimanta Raugienė (Kriaunų Ragana) sakė, kad derliaus pabaigtuvių šv. Ona jau nebežymi. Oninės – vasaros šventė, švenčiama iki dabar. Ir labiausiai čia „kalta“, ko gero, krikščionybė. Juk viešas šventųjų garbinimas Katalikų Bažnyčioje žinomas jau nuo II a. Tarp pirmųjų šventųjų, kuriuos minime iki šiol, beje, gyvenusių I a., buvo Švč. Mergelės Marijos tėvai – Joakimas ir Ona.
Kaip teigė Kriaunų krašto muziejaus įkūrėja, senovinių tradicijų puoselėtoja Algimanta Raugienė (Kriaunų Ragana), Ona visąlaik buvusi ne šiaip sau Ona, o šventas vardas, minimas su ypatinga pagarba. Juk ir Vytauto Didžiojo žmona buvo Ona, kurią visi gerbė. Įdomu būtų pastebėti, kad ir Ona su Vytautu tuokėsi, būdami dvidešimties metų, kaip, beje, ir šventieji Joakimas su Ona. Šiems tik po dvidešimties metų angelas apreiškė, kad turės dukterį Mergelę Mariją, o kunigaikštis Vytautas su žmona Ona buvo susilaukęs tik dukters Sofijos, todėl jie turėjo ir sosto įpėdinio problemą...
Šiandien bevaikiai irgi galėtų kreiptis dvasinės pagalbos į Šv. Oną, Joakimą, Mergelę Mariją... Skaityti daugiau...
2012-07-28

Ką jums reiškia Šv. Ona?