Kokiu kuru varomas Jūsų automobilis?

Dienos anekdotas

Kalbasi du sodininkai:
– Augalams patinka, kai su jais kalbiesi.
– Puiku, eisiu dabar įžeidinėti piktžolių.

Komentaras

Mama:„Per mažas darbo krūvis, tai gal per daug dirbančių.? Palikite tiek mokytojų kiek reikia ir nereiks streikuoti."

Skaityti komentarus (2)
2016-05-21

Pienionis garsina dvaras (5)

Jeigu ne dvaras ir sovietmečiu buvusios susivienijimo „Lietžemūktechnika“ dirbtuvės, Pienionys vargu ar skirtųsi nuo aplink išsimėčiusių Kavarsko seniūnijos kaimelių. Tačiau dirbtuvių, kuriose buvo remontuojami javų nuėmimo kombainų būgnai visam Pabaltijui, neliko nė ženklo, o nuo XVI amžiaus pradžios minimas dvaras, nors sovietmečiu apleistas, tebegarsina kaimą ir keliasi naujam gyvenimui. Dvaras su išlikusiais pastatais, vartais su liūto skulptūrom ir parku yra valstybės saugomas architektūros paminklas. Pasak Kavarsko seniūno Algirdo Gansiniausko, Pienionyse gyvenamąją vietą deklaruoja 43 gyventojai.

Skaityti daugiau...
2016-05-14

Pripažintas pasaulyje kursis Sarickuose

Skiemonių seniūnijos pakraštyje, septyni kilometrai vakarų kryptimi nuo seniūnijos centro, abipus magistralinio kelio Zarasai – Kaunas, išsimėčiusios Sarickų kaimo sodybos. Kaimas ribojasi su Linksmavietės, Gyvatynės, Užunvėžių ir dar keliais mažais kaimeliais, o pietiniu kraštu šliejasi prie Molėtų rajono. Pasak Skiemonių seniūno Stasio Steponėno, kadaise buvusiame dideliame kaime dabar gyvenamąją vietą deklaruoja 15 žmonių. Bene stambiausias kaimo ūkininkas yra Bronius Vilkickas, tvenkinius turi Algis Masiulis. Sarickų įžymybė – dažnai čia į sodybą pas motiną atvažiuojantis pasaulinio garso dokumentinio kino kūrėjas Arūnas Matelis.

Skaityti daugiau...
2016-05-07

Kaupiniškiai – mažas, bet šaudytas ir degintas kaimas

Pusiaukelėje iš Anykščių į Troškūnus, pasukus į kairę, vieškeliukas atveda į Kaupiniškių kaimelį, kuriame į paskutinę iš trijų sodybų atsirėmęs keliukas ir pasibaigia. Viensėdžiu vadinami Kaupiniškiai ribojasi su panašaus dydžio Girelės ir Bareišėlių viensėdžiais, Bareišių, Pasmodų ir Pajuostinio kaimeliais.
Pasak Troškūnų seniūnijos seniūno pavaduotojos Ginos Petraškienės, Kaupiniškiuose gyvenamąją vietą deklaruoja 8 žmonės.

Skaityti daugiau...
2016-04-30

„Dar gyvensiu...“, - sako Butėnų šimtametė (1)

Praeitą penktadienį Butėnų kaimo, netoli Svėdasų, gyventojai Bronei Valuntienei sukako šimtas metų. Nūnai  didesnių rūpesčių nekamuojama, o gyvenime vargus savo nuolaidžiu optimizmu visuomet pergalėjusi jubiliatė pratarė, kad dar ne vakaras - dar ilgai gyvens...

Skaityti daugiau...
2016-04-25

Niūronys: pakirstas balandis... (1)

Vos šešetą kilometrų nuo Anykščių nutolęs Niūronių kaimas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minėtas prieš tris šimtmečius. Kaimas niekada nestokojo gyventojų, niekada nebalansavo ant išnykimo ribos. Jame gyvenamąją vietą šiuo metu deklaruoja 69 gyventojai. Pasak Anykščių seniūnijos seniūno Eugenijaus Pajarsko, Niūronys kaip joks kitas kaimas rajone išlaikė etnografinius akcentus, jame yra lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno memoralinis muziejus, du žirginio sporto klubai ir Arklio muziejus.
Neatsitiktinai pilnas paslapties kaimas, kuriame ir gėris, ir šviesa, ir tragedijos didžios telpa ir į spalvingą istorijos pasaką skleidžiasi, garsėjo partizanų veikla. Čia šilų  ramybėje ir atmintyje sustingęs tauriųjų pokario kovotojų prieš okupantus pralietas kraujas. Tas pakirstas balandis iš tolimų 1951-ųjų tegu nepamirštamas pasilieka.

Skaityti daugiau...
2016-02-27

Trumbatiškis klestėjo, kol veikė geležinkelis

Iš Trumbatiškio iki seniūnijos centro Skiemonių - 15 kilometrų, iki Anykščių – 22 km, per tiesumą 15 km iki Utenos, į kurią nuvažiuoti galima net 4 keliais. Kadaise klestėjęs Leliūnų parapijai priklausantis kaimas nūnai beturi vieną nuolat gyvenamą sodybą. Kaimo aukso amžius prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, nutiesus siaurąjį geležinkelį, pastačius dviaukštę geležinkelio stotį, ir pasibaigė su geležinkelio mirtim. Sovietmečiu kaime virė gyvenimas, veikė kultūros namai, apylinkės vykdomasis komitetas, kolūkio kontora, parduotuvė. Dabar kaime beliko viena nuolat gyvenama sodyba.

Skaityti daugiau...
2016-02-20

Laimingą kelionę pranašaujanti Vilties gatvė

Tarpukariu ant prezidento Antano Smetonos atvaizdu papuoštos sidabrinės 10 litų monetos kraštelyje buvo iškalti žodžiai: „Tautos jėga vienybėje“. Tuo metu, jau artėjant Antrojo pasaulinio karo audroms, valstybė ypač skatino ūkininkus bei verslininkus kooperuotis, suneštinio kapitalo įvairios įmonės kūrėsi ne tik miestuose, bet ir sodžiuose. Pavadindavo pačiais prasmingiausiais gerovės ir pažangos vardais – „Viltis“, „Vienybė“, „Laimė”, o štai Anykščių lietuvių kooperatininkų sindikatas vadinosi „Aruodu“, o didžioji jų parduotuvė bei sandėliai buvo prie geležinkelio stoties - Vilties gatvėje.

Skaityti daugiau...
2016-02-06

Svėdasietiškos Jeruzalės pakraštyje

Svėdasuose nuo didžiosios gatvės į šiaurę atsišakojusi, Beragio ežero link vedanti Ežero gatvelė nuo seno buvo „žydų ūlytėle“ vadinama. Mat čia gyveno dauguma bendruomenės žydų, buvo dveji maldos namai, „škalomis“ vadinami, buvo mokykla ir net pirtis - tikrų tikriausia svėdasietiška Jeruzalė. Tad ir žvilgtelėjau atidžiau į patį šios gatvės pakraštėlį, arčiausiai ežero esantį, jau vėliau namais apstatytą, medžiais apsodintą.

Skaityti daugiau...
2016-01-30

Piešė, drožė ir niekam nerodė

Už 9 kilometrų nuo Anykščių pekeliui į Kavarską esančiame, su Zaviesiškio ir dar keliais nedideliais kaimeliais besiribojančio Pasusienio kaimo pakraštyje gyvena savo brolio palikimą sauganti Stasė Stabrauskienė. Jos brolis, paprastas kaimo žmogus Albertas Kuliešius piešė, kūrė eilėraščius, drožė iš medžio, tačiau savo kūrybos niekam nerodė. Kai kuriuose piešiniuose kaimietis įamžino Zaviesiškio dvaro bei Pasusienio kaimo pastatus, kurių seniai nebėra ant žemės paviršiaus.

Skaityti daugiau...
2016-01-12

Vienos aikštės pasaka 

Aikštė – vieta, kur susirenkama. Reikalų spręsti, į kovą, žygius kviesti, svarbiausias žinias pranešti, tikėjimą bendruomene, valstybe ar net Dievu sustiprinti, prekiauti.
Svėdasų miestelio aikštė, kadaise Rinkos arba Turgaus vadinta, nūnai daugiau nei 20 metų vadinama čia gimusios rašytojos, įtaigingų eilių, pjesių, apsakymų, atsiminimų knygų vaikams ir suaugusiems autorės Bronės Buivydaitės-Tyrų Dukters vardu.

Skaityti daugiau...