Kokiu kuru varomas Jūsų automobilis?

Dienos anekdotas

Kalbasi du sodininkai:
– Augalams patinka, kai su jais kalbiesi.
– Puiku, eisiu dabar įžeidinėti piktžolių.

Komentaras

Mama:„Per mažas darbo krūvis, tai gal per daug dirbančių.? Palikite tiek mokytojų kiek reikia ir nereiks streikuoti."

Skaityti komentarus (2)
2016-01-07

Kunigiškiai – lyg po žemės drebėjimo...

Kunigiškiai – žinoma, nuo kunigų, jais didžiavosi ne vienas Lietuvos kaimas. Vien Anykščių rajone esama net trejų Kunigiškių. Tikėjimas, kalėdaičiai kadaise sulygindavo grafų rūmus ir baudžiauninkų lūšneles, suteikdavo šviesios vilties karšinčiui ir vaikeliui. Pasitikdami šv. Kalėdas, pasukome į bene rečiausiai lankomus Žemaitkiemio parapijos Kunigiškius...

Skaityti daugiau...
2015-12-23

Advento popietėje snaudžiantys Niūronys

Tas juodnugaris plentas, drėgmės jau žieminės paryškintas, smagūs kalneliai ir vingiai, svyrančios pakelių pušaitės, upelių kaspinai, miško balsai dieviškieji, stogastulpiais apkaišytos pakrantės - ir vis Jonui - Nepomukui, Krikštytojui ar dar kuriam - šiuo vardu pavadintais šventaisiais šventraštis ypatingai turtingas. Kelias smagusis, atvedantis iš Anykščių, ne kur kitur, bet gal į patį žymiausią krašto kaimą - Niūronis. Didelis buvęs - ilga ūlyčia, šimtametėmis liepomis apkaišyta su grytelninkų gatvele -  Klerkamiesčiu, su milžine pušimi Trajeckų sodyboje, pašvenčių vienkiemiais puikiaisiais. Prieš šimtmetį daugiau nei pusantro šimto sodiečių buvę, o dabar beveik septynios dešimtys gyvena.

Skaityti daugiau...
2015-12-16

Ten, už Jaros, Jotkonys

Dar Svėdasų seniūnijoje smagiu žvyrkeliu nuo plento Kupiškio link ar senuoju Salų vieškeliu, nuo jo atsišakojusiu keliuku per Miškinius, pervažiavus senutėlį tiltą per Jaros upę, įveikę apie 10 kilometrų nukeliaujame į buvusio Jaro ežero pakrančių aukštumose gyvuojantį Jotkonių kaimą. Keletas sodybų gyvenvietėje, keletas ant kalnelių pamiškėse ar šviesiose erdvėse stūksančių vienkiemių. Iš viso - 24 kiemai su 42 gyventojais. Kadaise būta gerokai daugiau - 1835-iais - sodybų tik 16, o sodiečių - 145 , 1923 m. surašymo metu buvo 30 kiemų ir 129 žmonės. Nuo seno priklausęs Svėdasų parapijai tuoj po Pirmojo pasaulinio karo atiteko naujai susikūrusiai Adomynės bendruomenei - per šlapią miškelį ir platų lauką į tą bažnytkaimį visai netoli.

Skaityti daugiau...
2015-12-10

Rudeniškai darganoti Savičiūnų peizažai

Užsukau į seną Savičiūnų kaimą, esantį Svėdasų seniūnijos pakrašty. Norėjosi vėl pabuvoti vargingus baudžiavos laikus menančiame Savičiūnų dvare, aprašytame lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje, knietėjo pasivaikščioti takais, kuriais vaikštinėdavo čia gyvenęs garsus kanklių meistras Juozas Lašas.
Aplinkui saulės nutvieksti driekėsi įdirbti, žiemkenčiais dar visai neseniai apsėti laukai, vietinių gyventojų išnuomoti apylinkės ūkininkams. Ištuštėję gandralizdžiai, lapus numetę uosiai, ąžuolai bylote bylojo apie rudenį. Įspūdingi vaizdai nors ir saulėtą dieną vis tik buvo... rudeniškai darganoti. Tą nemalonią darganą, nykius peizažus sudarė Savičiūnuose patirti slogūs įspūdžiai.

Skaityti daugiau...
2015-12-05

Zaviesiškį garsino dvaras ir šokių vakarai

Kavarsko parapijos Zaviesiškio kaimo istorija susijusi su to paties pavadinimo dvaru, kolūkmečiu vykusiais net Anykščių jaunimą pritraukiančiais šokiais bei šiuo metu šio kaimo teritorijoje stovinčiu brangias nuotraukas vairuotojams darančiu fotoaparatu. Kaimas yra 11 kilometrų nuo Anykščių, abipus Anykščių-Ukmergės plento, ribojasi su Vaišviliškių, Vetygalos, Šeštokiškių, Pasusienio ir Ramonų kaimeliais. Pasak Kavarsko seniūnijos specialistės Ingos Stasiukaitienės, kaime gyvenamąją vietą deklaruoja 100 gyventojų.

Skaityti daugiau...
2015-11-28

Legendomis turtingas Kiaušagalys (81)

Paslaptingas, kadaise labai didelis buvęs, jau XIX amžiaus viduryje čia buvę 100 gyventojų, dabar gi sumenkęs vos iki keliolikos žmonių, legendinės Latavos upelės pakrantėse sodybomis išsibarstęs Kiaušiagalio kaimas. Kadaise priklausęs ir Troškūnų valsčiui ir parapijai, nuo bene 1936-ųjų jau Andrioniškiui. Išgarsėjęs meškos pasaka ir legendiniais kovose su lenkais 1920 m. rudenį Troškūnų miestelyje žuvusiais šauliais.

Skaityti daugiau...
2015-11-21

Kalniečių kaimas seniau vadinosi Aukštaisiais Malaišiais

Už  11 kilometrų į šiaurės rytus nuo Svėdasų, netoli krašto kelio Anykščiai-Rokiškis, prie pat vieškelio, vedančio link Netikiškių, ant aukštoko kalnelio įsikūręs Kalniečių kaimas. Sodžius priklauso Svėdasų seniūnijai ir parapijai, o nuo 2009-ųjų - dar ir Daujočių seniūnaitijai. Pro kaimą teka Malaišos upelė, kuri, praėjus melioracijai, pavirto tiesiog... grioviu.
1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, tuomet Kalniečių kaime buvo aštuonios sodybos su 47 gyventojais. Dabar kaime galima sutikti tiktai vienintelę gyventoją....

Skaityti daugiau...
2015-11-14

Butėnų panteono dvasia

Tas Šventosios  pakrantės kalnas, smėlio kopa, mirusiųjų miestu tapusi. Kartais ir karaliai gali pavydėti čia besiilsintiems su kokiu lengvos, lakios smilties lengvumu čia amžinybei priglaudžia žemė. Kryžiai, paminklai, vardai šventi, pažįstami, parėjusio pasaulio žavesiu ir išmintimi prabylantys. Tik ateik, įkopk į kalną, tyloje surask ramybę, įsiklausyk... Tai vis žodžiai apie garsiojo Butėnų kaimo prie Svėdasų kapinaites. 

Skaityti daugiau...
2015-11-07

Bajorai: kurortiniai Pajeriai ir dar šis tas

Visai šalia Svėdasų, vakaruosna, prie miestelio žemių prigludę, kalvomis ir slėniais banguojantys iki pat tamsiaakės Jaros tėkmės, miškeliais išgražinti, pamarginti driekiasi  vieno didžiausių parapijos kaimų - Bajorų - laukai.
Vardą kaimas, matyt, bus gavęs dėl dvaro artumo, mat daugelis buvusios „dvarskos“ žemės atiteko šio kaimo ūkininkams. Nemenkai čia jų krutėdavę: 1923 m. gyventojų surašymo metu 48 sodybose gyveno 183,  o dabar telikę apie šešiasdešimt bajoriškių.

Skaityti daugiau...
2015-10-31

Rudens dvelksmas senuosiuose Malaišiuose

Rudeniškomis spalvomis kaskart vis labiau nusidažo etnografinio Malaišių kaimo, esančio Svėdasų seniūnijos pakraštyje, apylinkės.

Skaityti daugiau...