- Tėti, kuo skiriasi moteris nuo vyro? - klausia sūnelis tėčio. - Na, matai, sūneli, tavo mamos batų dydis 36, o mano - 45. Štai tarp kojų ir yra tas skirtumas.
Komentaras
Tikras vyras:„Tikrai vyriškai ir garbingai elgiasi gerbiamas Antanas Baura, kad nesivelia į intrigas ir palaiko Seimo pirmininką. Mūsų šeimai teko dalyvauti tokiame gtražiame renginyje- Vaižgantinėse. Mes patys su gerbiamu Pranckiečiu bendravome, bendravo ir kiti. Koks nuoširdus, draugiškas žmogus. Gali drąsiai prie jo prieiti, pakalbėti, nusifotografuoti. Ar dar yra kitas šalies aukštas pareigūnas, kuris būtų taip arti liaudies, arti paprastų žmonių? Gerbiam Seimo pirmininką, gerbiam ir jį palaikančius parlamentarus."
Spalio pradžios saulės nuauksinti Kurkliai į juos užsukus atrodė kaip miegančioji gražuolė iš pasakos – galbūt kada atjos ir koks princas, kuris savo bučiniu prikels šitą miestelį. Gilią istoriją turinti vietovė gyvena provincijos nykimo nuotaikomis. Kalbinti gyventojai supranta, kad miestelis nyksta, tačiau svetimtaučių, kurie savo bučiniu miestelį prikeltų iš letargo, nenorėtų matyti atsikraustančių.
Spalio pradžioje aplankius Viešintas, miestelis gyveno savo įprastą gyvenimą. Tiksliau pasakius, atrodė, jog negyvena – tuščios gatvės, nors oras gražus, bet žmonių, triūsančių apie savo namus, irgi beveik nematyti. O iš tų, kuriuos sutikau, dauguma labai gailėjo žuvusių režisierių Galinos ir Vytelio Germanavičių.
Už dešimties kilometrų į šiaurės rytus nuo Svėdasų, pačiame seniūnijos pakraštyje, įsikūręs nedidelis Degsnių kaimas, priklausantis Svėdasų seniūnijai ir parapijai, Daujočių seniūnaitijai. Degsniai, esantys į pietus nuo plento Anykščiai- Rokiškis, ribojasi su Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Kalniečių, Netikiškių, Morkūniškio, Savičiūnų kaimais bei Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Juodonių kaimu.
Rajono pakraštėlyje, šeši kilometrai vieškeliu nuo Skiemonių pietryčių kryptimi, abipus to paties vieškelio išsidėsčiusios Voversio kaimo sodybos. Už gyvenvietės kelias virsta lauko keliuku, nes čia pat jau Molėtų rajono kaimeliai. O prie Voversio besišliejančiuose mūsų rajono Paberėžių, Ožionių, Geniūnų, Remeikių kaimeliuose, Kudoriškio, Milžinkapio viensėdžiuose gyventojų vos po keletą belikę. Voversys tarp jų bene didžiausias, pasak Skiemonių seniūno pavaduotojos Birutės Kirkienės, jame gyvenamąją vietą deklaruoja 31 gyventojas, tačiau atokiame kaime nėra apleistų sodybų.
Svėdasų seniūnijoje yra dveji Kunigiškių kaimai. Kunigiškai I kaimas įsikūręs Rokiškio pusėje, o Kunigiškių II kaimą galima pasiekti, važiuojant nuo Svėdasų Utenos link. Kunigiškių I kaimas, esantis už 8 kilometrų į šiaurės rytus nuo Svėdasų, įsikūręs kairiajame Malaišos upelės krante. Kaimas ribojasi su Svėdasų seniūnijos Kraštų, Gykių, Gudonių, Malaišių ir Vaitkūnų kaimais, taip pat Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Ažubalių kaimu. Kunigiškiai I yra seniūnaitijos centras, turi tris gatves: Kunigiškių, Ąžuolų ir Dirbtuvių. Priklauso Svėdasų parapijai. 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, čia buvo 40 sodybų su 219 gyventojų. 2001-aisiais buvo priskaičiuojama 57 sodybos, kuriose gyveno 126 žmonės. Šiuo metu sodybų čia išlikę tiek pat, tačiau nuolatinę gyvenamąją vietą Kunigiškių I kaime deklaruoja vos 44 gyventojai. Natūroje gyventojų yra žymiai daugiau. Kunigiškiuose retai kur pamatysi tuščią, negyvenamą sodybą, o ištuštėję namai bematant nuperkami. Ypač pagyvėja Kunigiškiai vasaros metą, kuomet atostogauti pas artimuosius sugrįžta jų vaikai, anūkai, kai suvažiuoja pailsėti čia sodybas nusipirkę miestų gyventojai.
Svėdasų seniūnijos ir parapijos Malaišių kaimas įsikūręs prie Malaišos upelės, tad spėjama, kad nuo jos vardo ir kilęs vietovės pavadinimas. Vos du nuolatinius gyventojus turintys Malaišiai ribojasi su Svėdasų seniūnijos Savičiūnų, Kalniečių, Kunigiškių, Gykių ir Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Juodonių kaimais. Rugsėjo 19-ąją Malaišiuose vyks tradicinis respublikinis renginys - „Vaižgantinės“. Lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje jau septintą kartą organizuotas renginys šiemet bus skiriamas Malaišių paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 760-osioms metinėms.
Ten, kur platų lauką, išsitiesusį nuo Šventosios, perkirtusi iš Svėdasų Anykščių link vedanti plento juosta leidžiasi į slėnį, kur mėlynuoja stambiomis žuvimis turtingas tvenkinys, kairėje baltais mūrais ir dailiai dažytomis medinukėmis trobomis išsistatęs didžiulis Leliūnų kaimas. Gyventojus surašant 1923 - iais buvę 33 sodybos su 179 sodiečiais, dabar kiemų beveik šimtas, o žmonių jau daugiau nei trys šimtai. Bet ir sena, ir nauja čia puikai sugyvena ir dera.
Buvo laikas, kai Butėnų kaimo seniai mums, jau subrendusiems, bet vesti neskubantiems vyrukams sakydavo, kad jei taip toliau gyvensime, teks senbernystės knygą iš Aloyzo Mikėno perimti. Kadaise beveik 400 gyventojų turtingo Svėdasų parapijos didkaimio bendruomenė niekad senbernių ar senmergių nestokojo, ypač mūsų epochos XX - XXI amžiaus sandūroje daug buvo jų užsilikę. Tačiau įspūdingiausias mūsų jaunasties laikų senas kavalierius buvo Mikėnas Alyzas.
Pačiame Anykščių rajono pakraštėlyje, Šventosios upės pakrantėse, ant Vyžuonų bei Užpalių seniūnijų ribos, nuo seno gyvuoja Kunigiškių kaimas. Kadaise priklausęs Vyžuonų bažnyčiai, baudžiavą panaikinus tapo eiliniu darbščių žemdirbių, grynų lietuvių kaimu su puikiausius miltus malusiu malūnu ir visiems patogiu tiltu. Niekada nebuvo mažas, niekada nebuvo ir didelis - 1923 m. su14 kiemų, o paskutiniu metu gal ir dešimties nuolatinių gyventojų nesurastume, bet sodybų ir ten vasarojančių ar dienai kitai nuolat užklystančių piliečių labai daug.
Abipus plento Čekonys – Debeikiai sodybomis išsibarstę Meldučiai glaudžiasi prie Debeikių miestelio. Pasak Debeikių seniūno Alvydo Simonavičiaus, kaime gyvenančių žmonių skaičius beveik nesikeičia jau keli dešimtmečiai, dabar gyvenamąją vietą deklaruoja 24 gyventojai. „Kaime kelis šimtus avių senelių žemėje laiko ūkininkas Osvaldas Gritėnas, tačiau didžiausia kaimo įžymybė - fotometraštininkas, kryžių meistras, kraštotyrininkas, buvęs tremtinys Bronius Tvarkūnas“, - sakė seniūnas.
