Ar skaitote knygas?

Dienos anekdotas

Skambina draugas draugui ir sako:
- Klausyk, mes vakar degtinę gėrėm?
- Gėrėm.
- O alų gėrėm?
- Gėrėm.
- O raketinį kurą gėrėm?
- Na, gėrėm.
- Tu šiandien tualete buvai?
- Ne, nebuvau.
- Neik, Jonai, aš iš Japonijos skambinu...

Komentaras

kaimynas:„Kalbant apie maisto produktų kokybę, reikia pasakyti kad didžiausias kontrolierius- tai pirkėjas. Vertinant, kad mažose parduotuvėse dėl įvairių priežasčių pirkėjų skaičius labai nedidelis, būtų per didelė prabanga tyčia siūlyti iš galiojimo laiko ar kitokias nekokybiškas prekes. Kiek man žinoma, klaidų pasitaiko visur- didelėse parduotuvėse netgi daug dažniau, negu mažose."

Komentuoti
2017-09-30

Šiluose prie Šventosios

Vėl nuplasnojo vasara, vėl saulė mesdama ilgus šešėlius spinduliuoja, vėl auksus beria glostydama kalnelį ir visą Niūronių kaimą, kuris visai netoli Anykščių, smiltėtuose pašvenčių kalvynuose, melsvųjų pušynų apgobtuose užuovėjose gyvuoja.
Priskaičiuodavo XX amžiaus pradžioje net iki pusantro šimto ir daugiau  gyventojų, nūnai sodžius taip pat gyvas, priskaičiuojama gal šešios dešimtys niūroniečių, tą gyvastį stipriai papildo, vitališkų virpesių sukelia atvykstantys čia darbuotis - į turizmo, muziejininkystės, komercijos ar žirgininkystės industrijos įmones. Vasaras pašvventupėse leisti atvyksta daug sodybas įgijusių miestiečių.

Skaityti daugiau...
2017-09-23

Šventupio pasaulis: Magdalenos dvasia ir kunigas Liepa

Jeigu nuo Svėdasų, Butėnų, keliausi Vyžuonų link, į didžiuosius Marijos Magdalenos atlaidus, viso pasaulio vyžuoniškių sambūrį, tuoj už upės, tik persikėlus per Šventąją Vaižganto  tiltu, pateksi į Šventupio kaimo pasaulį.
Ant pašvenčių kalvų tarsi žemiško sosto  palaukėse įsikūręs, sena istorija turtingas gyvas sodžius.  Visuotinai surašant gyventojus 1923-iais, čia gyveno 196 žmonės, buvo daugiau nei trisdešimt sodybų. Dabar kiemų tai ne ką mažiau, tačiau gyventojų visai mažai - tik apie tris dešimtis pasilikę.

Skaityti daugiau...
2017-09-16

Didžiosios alėjos gobiami Rašimai (5)

Visai netoli Čekonių, dosniųjų Ramuldavos miškų pakraštyje, prie pat Svėdasų link besidriekiančio plento, yra Rašimų kaimas. Nuo seno buvęs nedidelis, 1923 m. surašymo duomenimis, ten buvę 7 sodybos su 46 gyventojais. Nūnai - vos keli žmonės, tačiau kaimas vis dar gyvas senovės atmintimi archajiškomis trobomis. Senieji gyventojai girdėję, kad kažkada šioje vietoje buvo Rašimų dvaras, nuo jo ir kilo kaimo pavadinimas.

Skaityti daugiau...
2017-09-09

Juodeglinis - dar kartą juodųjų eglių krašte... (3)

Šimonių girios glūdumoje, tolokai pakeliavus smiltėta keliute nuo didžiojo vieškelio, vedančio nuo Svėdasų plento Andrioniškio link, už dantytų eglių, viršūnėmis susipynusių, suremtų  tankumynų, šviesioje laukymėje prie rausvai tamsvandenio ežero yra Juodeglinio kaimas. Nuo seno jis priklausė didelei ir garsiai Svėdasų parapijai, nuo seno visi jo gyventojai kalbėjo svėdasietiška šnekta. Sodybos čia buvo vos dvi, o gyventojų buvę ir dešimt, ir gerokai daugiau, kol XX amžiaus pabaigoje nebeliko nė vieno čia nuolat gyvenančio žmogaus.

Skaityti daugiau...
2017-09-02

Viešintų kraštotyrininkas vis dar džiaugiasi naujais atradimais (2)

„Užeikime į pavėsinę. Truputį tvarkausi, tai nelabai čia švaru“, - teisinasi kraštotyrininkas, bibliofilas, visuomenininkas Algimantas Bekenis, kai aplankome jo sodybą Viešintų miestelyje. Bandau įžvelgti tą „betvarkę“, dėl kurios senolis taip atsiprašinėja, bet ją pamatyti sunku. Ant 84-erių A. Bekenio namo sienos kabo lentelė, teigianti, jog tai yra pati gražiausia sodyba – sunku nesutikti matant lygiai apkarpytas tujas ir išpuoselėtą kiemą.
Viešintų miestelio šviesuolis 20 metų vaidino klojimo teatre, artimai bendravo su muziejininku ir etnografu Povilu Jurkštu, yra sudaręs keturias knygeles ir  džiaugiasi, jog ir šiandien gali keliauti ir atrasti dar nematytų vietų.

Skaityti daugiau...
2017-08-26

Perkūno dievaičio dienos pasaka

Ta diena, kai visa didybe išsiskleidžia rugpjūčio gražumas, kai laukai, pievos miškai jau artėjančio rudens pranašėmis -  aukso, sidabro, ir nenusakomomis didžiojo ilgesio spalvomis spindi, kai krinta lietumi žvaigždės, kai po didžiųjų karščių nusekusioje upėje taip mirguoja pulkeliais linksmuolės žuvys, į tamsiai melsvas gelmes nužaibuoja marguolis lydys. Tuomet tad ponų Jaugelių valdomo Jononių dvaro bažnyčioje, pačioje XVIII amžiaus pabaigoje pastatytoje, vykdavo Šv. Lauryno atlaidai. Kadaise daugiau negu šimtu sodiečių gyvo kaimo gyvastį nūnai vos dvi dešimtys žmogelių išlaiko, kapinėse šio ir kelių aplinkinių kaimų žmonės laidojami, o gyvųjų pastangomis čia palengva atgimsta Šv. Lauryno tradicija.

Skaityti daugiau...
2017-08-19

Naujieji Elmininkai – gera vieta gyventi (1)

Prie šiaurės rytinio Anykščių pakraščio glaudžiasi Naujųjų Elmininkų kaimas. Popietę beveik neįmanoma kažką sutikti, vaizdas primena siaubo filmą, kai žmonės tiesiog vieną dieną išnyksta. Čia tylu dėl to, kad kaimo gyventojai daugiausia dirba Anykščiuose, o senimas sėdi trobose. Kaimo seniūnaitė Diana Šermukšnienė vietovę vadina Anykščių „miegamuoju rajonu”, todėl darbo dieną galima sutikti nebent jaunimą arba vietos girtuoklius.

Skaityti daugiau...
2017-08-12

Skiemonys: šventojo aureolės vertas dar vienas skiemonietis

Nepaprasti, nepamirštami buvo 1962 - ieji. Tais metais Skiemonių parapijos klebonu tarnavo šventojo aureolės vertas, kaip sakoma žmonių,  „liaudies“ kunigas svėdasiškis Aleksandras Papučka (1914 - 1977). Tais metais pačiame šios parapijos pakraštėlyje jaunai, niekuo neišsiskiriančiai merginai pasirodė Šv. Mergelė Marija. Tais metais tenai imta Dangiškąją Motiną garbinti - tikras stebuklas, kad per apsireiškimo metines į smiltėtą lauką susirinko keli tūkstančiai maldininkų, o saugumiečiai buvo pasirengę nužudyti kun. A. Papučką. Bet gelbėjo dangiškoji jėga, gal užtarimas iš anapus tais pačiais 1962 - iais Dangui gimusio, šiemet Palaimintuoju paskelbto Skiemonių žemės sūnaus, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio.

Skaityti daugiau...
2017-08-05

Viešintų miestelio ateitis lieka nebeaiški (18)

Viešintų miestelyje, nutolusiame 19 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Anykščių, gyvenama kiek kitaip nei mieste. Čia nepamatysi daug žmonių, nebent jų galima rasti prie parduotuvės, o miestelio seniūnijoje nė gyvos dvasios – seniūnė ir seniūnės pavaduotoja atostogauja. Visa tai sužinojome iš Viešintų seniūnijos ūkvedžio Vasilijaus Avdejevo, kuris sutiko mums papasakoti apie miestelio, deja, mirštančio gyvenimą.

Skaityti daugiau...
2017-07-29

Senųjų bernardinų namų pastogėje

Jie čia, į Troškūnus atvyko tolimais 1696 - iais. Iš pradžių glaudėsi juos pasikvietusio pono Vladislavo Sakalausko dvare, geradario remiami tarpumiškio kryžkelėje prie nedidelio ežerėlio per dvejus metus pasistatė ir vienuolyną, mokyklą, bažnyčią, kurios didžiajame altoriuje puikavosi stebuklingų galių kupinas Dievo Motinos Rožinio Karalienės paveikslas.
Sėkmingą veiklą, ramų gyvenimą nuolat sujaukdavo karai, gausybę žmonių išguldančios ligų epidemijos, kitokie istoriniai lūžiai ir dažnai pastatus niokojantys gaisrai. Tačiau vienuolynas kaskart būdavo atstatomas ir daugybė žmonių surasdavo čia savo namus ar bent jau laikiną prieglobstį, susigrąžindavo dvasinę stiprybę ir ramybę...

Skaityti daugiau...