Koks Jūsų požiūris į draudimo sutartis?

Dienos anekdotas

Vyras klausia iš darbo grįžusios žmonos:
– Ar pastatei mašiną į garažą?
– Taip, didžiąją jos dalį.

Komentaras

Gyvenu:„Gyvenu metus laiko Anykščiuose ir matau kad čia galima elgtis kaip tik nori. Automobilius gali statyti kur nori, kaip nori ir taip ilgai kiek nori. Matau galima važiuoti ir prieš eismą ir tech. netvarkingom auto bei moto priemonėm."

Komentuoti
2016-08-01

Susitikę butėniškiai pagerbė Valuntų giminę (1)

Viename iš didžiausių Svėdasų seniūnijos kaimų, Butėnuose, savo gyvenamąją vietą deklaruoja 85 žmonės, o išeiviai iš šio kaimo pasklido plačiai. Jau tradicine tampančios Butėnų dienos - kaimo suvažiavimo šių metų šūkis buvo „Kaip išgyventi 100 metų“, o ji buvo skirta senai, istorinei Valuntų giminei atsiminti ir pagerbti. Tai lėmė įvykis balandyje, kuomet kaimo gyventojai Bronei Valuntienei sukako šimtas metų. Šeštadienį Butėnuose buvo smagu ir įdomu.

Skaityti daugiau...
2016-07-25

Aulelių - batelių viražai...

Mistiškai ir linksmai skamba žodis Auleliai. Pavadinimas gerai rimuojasi su žodžiu bateliai...
Kadaise Auleliai buvo visai nemenki, nūnai belikę apie 40 sodybų su 130 gyventojų. Kai tokie panašūs kaimai kaimeliai neregėtai sumenko, Auleliai liko viena žymiausių krašto gyvenviečių, mat čia ne tik ūkininkai ir pensininkai gyvena, bet ir vaikų globos namai veikia. 

Skaityti daugiau...
2016-07-18

Ateiviai iš čižiko pasaulio (5)

Kuomet tik sugrįžtu į gimtąjį Butėnų kaimą, kuomet keliauju senąja „ūlyčia“ visada ilgėliau stabteliu ties neįprastų akmenų mozaikomis išmargintu mūriniu tvartu, žvilgteliu, tiesiog žvilgsniu paglostau erdvų kiemą ir prisimenu čia veik kasdien vykusius mūsų vaikystės žaidimus. Linksmus, įdomius, gal net kiek spartietiškus, tikrų tikriausią, pirmapradę mankštybą, kurioje apsieidavome be mergaičių... Populiariausias čia būdavo čižikas, ir tiesiog neįtikėtina, kad niekas jo taisyklių nuosekliai neužrašė, primiršo, ir šio smagaus žaidimo tradicija nutrūko.

Skaityti daugiau...
2016-07-14

Debeikiuose gyvenimo ritmą diriguoja moterys

Nuo Anykčių iki Debeikių asfaltuotu keliu - penkiolika kilometrų, dar 28 – ir jau Utena. Kelių upelių apjuostas miestelis patogus gyventi, tolygiai augo nuo užpraeito amžiaus, kol jau šio amžiaus pradžioje perkopė puspenkto šimto gyventojų ribą. Pasak Debeikių seniūnijos seniūno pavaduotojos Jurgitos Pumputienės, šiuo metu miestelyje registruoti 159 vyrai ir 213 moterų. Jų daugiau ir savo aktyvumu moterys didžiąja dalimi stimuliuoja miestelio gyvenimą.

Skaityti daugiau...
2016-07-05

Jononys: buities reikalais - į Debeikius, dvasiškais - į Vyžuonas

Aštuonetą kilometrų šiaurės rytų kryptimi nuo Debeikių seniūnijos centro, prigludusios prie kairiojo Šventosios upės kranto, rikiuojasi Jononių kaimo sodybėlės. Greta senojo dvaro, dabar jau tik likučių, įsikūrusiame kaime, pasak Debeikių seniūnijos seniūno pavaduotojos Jurgitos Pumputienės, gyvenamąją vietą deklaruoja 10 moterų ir 13 vyrų. Kaimo teritorijoje dar yra žvyro karjeras. Debeikių seniūnijos kaimas priklauso Vyžuonų parapijai, tad kaimiečiai buities reikalais traukia į Debeikius, dvasiškais - į arčiau esančias Vyžuonas.

Skaityti daugiau...
2016-06-25

Čiukai: juokeliai, pramanai ir tikrenybė

Už baltosios Svėdasų dvaro koplytėlės, senuoju Šimonių keliu perkirtus Kupiškio link vedantį plentą, žvelgiančiam į vakarus horizontą tamsia siena pridengia Šimonių giria. Ten, kur giliu ir plačiu slėniu savo šaltus vandenis Šventosios link aptingusio piemens spartumu gena tamsiaakė Jara, ten - jos pakrantėse išsibarstę seno ir garsaus Čiukų kaimo vienkiemiai.
Nedidelis tai buvo sodžius, prasidėjus audringajam XX amžiui tebuvo 4 sodybos ir 53 žmonės tegyveno. Tarpukariu ūkiai susmulkėjo, gyventojų padaugėjo, o dabar kaimas tebėra gyvas tik šešetu sodiečių ir geriausiu įamžinimu - Minvydo Kazlausko knyga „Saulėlydis Čiukuose”.

Skaityti daugiau...
2016-06-18

Čekonių kaimo kasdienybė (6)

Šiandien Čekonių kaimą, esantį Debeikių seniūnijoje, savo namais laiko 137 gyventojai. Keli ilgaamžiai dar prisimena senąjį kaimą, čia vykusias gegužines, laikus, kai kaimo keliukais į mokyklą traukė vaikai. Dabar nebelikę mokyklos, o ir senąjį kaimą mena tik nešienautose pievose stūksantis apleistas klojimas bei troba.
Jeigu ne per kaimą vedantis kelias į Uteną, kurį vairuotojai pamėgę kur kas labiau nei vingiuotąjį Biržinės kelią, judesio kaime būtų kur kas mažiau.

Skaityti daugiau...
2016-06-11

Kurkliai – miestelis gyvas, bet sensta (6)

Savo herbą turintis miestelis yra patrauklioje vietoje. Iš Kurklių - vos keturiolika kilometrų iki Anykščių ir trys - iki magistralinio kelio Zarasai - Kaunas. Pakraščiu vingių vingius piešia Virinta, o jos intakai Dubelė ir Kurklė per patį miestelį vinguriuoja. Čia žmonių gyvenama nuo XIII amžiaus, dabar, pasak seniūno Algimanto Jurkaus, nuolat gyvena per 200, o gyvenamąją vietą deklaruoja 340 žmonių. Miestelyje yra bažnyčia, ambulatorija, pagrindinė mokykla, biblioteka, 3 parduotuvės, rekonstruoti kultūros namai ir netgi vaikų darželis. Šalia – Kurklių karjeras ir bendrovės „Vikonas“ kiaulidės. Lyg ir yra kur gyventi, ką veikti, tačiau per metus miestelyje neregistruotas nė vienas gimęs kūdikis, tik keletas Anapilin išėjusių.

Skaityti daugiau...
2016-06-04

Patriarcho išmintis

Jam šią gegužę būtų sukakę 91-eri, jo jau beveik metai šioje žemėje nebėra. Apie tai, ką iš jo girdėjau, dažnai pagalvoju, juk tai, ką pasakodavo, dažnai būdavo labai buitiška, bet žodžiuose glūdėjo pamokančios išminties krislai. Jį vadinu patriarchu, jo pasigendu, juo gėriuosi... Taip, tai svėdasiškis, su Moliakalniu susiliejančio miestelio pakraščio gyventojas Bronius Neniškis. Iš dalies jis ir lėmė, kad sumaniau parašyti keliolika pasakojimų „Šimtamečių pamokos“ apie pažintus, kalbintus, jau devyniasdešimties sulaukusius, liaudiškai tariant, „šimtamečius“ žmones.

Skaityti daugiau...
2016-05-28

Sliepšiškis - kunigų tėviškė ir partizanų panteonas (2)

Dešiniajame Jaros upės krante, ant aukšto kalno, Šimonių girios pakraštyje, nuostabioje grožio ir poezijos vietelėje, nuo laikų seniausių gyvuoja Sliepšiškio kaimas. Kadaise jis buvo vadinamas Najaūlyčiu, vyravo Lapienių, Semėnų pavardės, nemenkoje senojoje ūlyčioje romantiškai ir jaukiai glaudėsi kelios dešimtys sodybų, 1923 m. surašymo metu jų surasta 12-ka, buvo 55 gyventojai. Buvo čia žmonių padaugėję - statėsi naujų mūrinukų, po to vėl mažėjo, bet net dabar priskaičiuojamos apie keturios dešimtys sodiečių.

Skaityti daugiau...