Anykščių rajono socialinių paslaugų centras neatlygintinai pristato maisto produktus, vaistus, bei kitas būtinąsias prekes vienišiems, senyvo amžiaus, neįgaliems, saviizoliacijoje esantiems asmenims pagal iš anksto telefonu suderintą pirkinių krepšelį bei užsakovo apmokėjimą. Koordinuojantis asmuo - Lina Repečkienė, skambinkite telefonu - 8 611 14294, rašykite elektroniniu paštu - lrepeckiene@socialinespaslaugos.lt

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Dienos anekdotas

Iš direktoriaus kabineto darbininkai išneša didelę sofą... Sekretorė tuoj puola aiškintis su direktoriumi:
- Jūs ką? Mane atleidžiate?

Komentaras

Nuomonė:„Suprantama, kad nevalia skelbti žmonių pavardžių. Tai svarbu dėl duomenų apsaugos. Tačiau, jei dėl tos pačios duomenų apsaugos, nežinodami pavardžių kaimynai užsikrės nuo kaimyno, o ypač senyvo amžiaus žmonės, kuriems gali viskas baigtis mirtimi. Jei nors koks komentatorius žino, kas tie, kurie nesilaiko karantino arba kitaip nedrausmingi šiuo Lietuvai ir visam pasauliui sunkiu metu, bent aprašykite kiek įmanoma tiksliau tą pilietį, kuris gali nužudyti kitą. Čia pilietiškumas, čia jau viešas interesas, čia jau konstitucija."

Komentuoti
„Mažoji gvardija“ žengia per šilus, kalvas ir slėnius...

Troškūnų šaulių žūties 99 –osios metinės, kurios sutapo su Lietuvos kariuomenės švente, šeštadienį pažymėtos atminties valandomis Troškūnuose, Kiaušagalyje ir Andrioniškyje. Buvo skaitomi Vaižganto raštai, leistasi į žygį šilų vieškeliais bei smėliakeliais iki pat Anykščių.
Mažoji jaunųjų šaulių ir piliečių gvardija įveikė beveik septyniolikos kilometrų istorinės atminties kelią, taip svarbias sukaktis paminėjusi bei kovotojus už laisvę pagerbusi.

 Šaltas šeštadienis su žvarbiu, tiesiog lediniu žiemių vėju gerokai jaunųjų šaulių gretas praretino, tačiau jie nepabūgo ir narsiai visus sunkumus pergalėjo. Baltojo muziejaus autobusiuko į Troškūnus pavėžėti, Lietuvos bei Aukštaitijos vėliavas iškėlę, garbės taku nuo Aukštaitijos partizanų vado Antano Slučkos Šarūno (1917 – 1949) tėviškės mūro, per aikštę, stabtelėję prie paminklo Algimanto apygardos partizanams, įžengėme į Šaulių sodelį prie senosios gimnazijos. Sustojome prie istorinio Vilniaus ąžuolo, pievutėje, 1920 metų lapkričio 22 dieną aplaistytoje tėvynės gynėjų krauju. Vos pasirašius taiką turėjusią laiduoti Suvalkų sutartį, lenkai tuoj pat ją sulaužė, netikėtai įsiveržę užėmė Vilniaus kraštą, nuožmūs jaunos mūsų respublikos likimą lemiantys mūšiai vyko ties Giedraičiais ir Širvintomis, tuomet į krašto gilumą prasmuko reguliariosios priešų kariuomenės raiteliai, jų būta net kelių eskadronų, gal 600 karių. Plėšikų kariaunai kelią pastojo menkai ginkluoti, bet narsūs vietinio būrio šauliai. Kautynėse žuvo, buvo suimti, sušaudyti ir žiauriai kardais užkapoti penki vyrai – Petras Tunkevičius, Petras Liktoras, Antanas Žarskus, Antanas Miškeliūnas ir Jonas Budrevičius. Čia, minėdami jų auką, skaitėme ir Juozo Tumo – Vaižganto (šiemet minime jo jubiliejinius metus) straipsnį ,,Pirmiems septyniems pagerbti“, skirtą lenkų antpuolio aukoms. Vaizdingai aprašytas lenkų proveržis, noras ką nors nugalabyti, krauju paženklinti savo kardus. Straipsnyje pažymima, kad labiausiai prisimenami žuvę pirmieji, kad Troškūnų šauliams reikėtų daugiau dėmesio ir pagarbos: „...Bet pradžioje tebuvo gryna idėja; jei kaimietis žmogus ją suprato, supratęs pritarė, pritaręs pasišventė jai ir pasišventęs savo gyvybę prikišo, - tai toks žmogus yra ir be kitų nuopelnų didis ir garbe vainikuotas...“ Įdomu, kad šiomis dienomis politologai kalba apie bene geriausius per daugelį dešimtmečių Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius. Nuskambėjo šaulio Vytauto Medišausko kalba – trumpas, įtaigus ir prasmingas žodis. Visus sutelkė, įkvėpė rimties ir pagarbos kritusiems  baltų žiedų puokštė,  degtančių žvakučių liepsnelės ir bendra malda.
Spėriai nukeliavę iki Kiaušagalio, ten gimusius šaulius prie juos įamžinančios Marijos Sopulingosios skulptūros prisiminę, Latavos pakrančių stogastulpių kelio kūrėjo Virginijaus Strolios žodžio pasiklausę, veikai paminklą karaliui Mindaugui didžiojoje Latavos pakrančių kryžkelėje pasiekėme. Čia vėl buvo ką prisiminti: karalystė, vienintelis karalius Mindaugas, jo karūnavimo iškilmės, iš Rygos atkeliavusio ir karūnas valdovui bei jo žmonai Mortai atgabenusio Livonijos magistro Andriaus Štirlando istorija. Jaukiame Šilo prieglobstyje greitu žingsniu į garsųjį Palatavio piliakalnį  kopėme, per kalvas ir slėnius vingiuojančiu keliu, daugelyje vietų visai neatpažįstamu, smarkiai iškirstu mišku greitai Andrioniškį pasiekėme. Šauliukų vadės Kotrynos Vitkūnaitės rūpestingai paruošta, termose nešta arbata gaivinomės, kareiviškai  ratu siųsdami puodelį, po saikingą gurkšnį jaukumą gėrėme. Kapinėse palaidotus šaulius P. Žarskų, A. Miškeliūną ir J. Budrevičių pagerbėme. Per miestelį, pro spalvingo granito sienomis švytinčią bažnytėlę praėję, tiltu į kairįjį Šventosios krantą nukakome, Niūronių link sukome. Puikiausiu vieškeliu sparčiai žengėme, prie paminklo bei kryžiaus partizanams sustoję buvome, poetą, leidėją Jurgį Urboną – Lakštutį bei Antano Bagočiūno – Dūmo būrio kovotojus prisiminėme. Šviesioje palaukėje pasitiko jau Niūronių kaimo trobos, Arklio muziejaus „skansenas“. Rūpi nors kiek atsipūsti ir sušilti, tad sukame į istorinę Legų trobą. Maloni šeimininkė Danguolė Kuodienė, tarsi pagalbos, meilės saviems kariams tradicijas tęsdama, vaišina mūsų „mažąją gvardiją“ – aštuonis žygeivius - mėtų arbata, žuviene, pyragu su medumi. Ir buvo gera, ramu. Jaukioje pilkšvos dienos blankume spindi šviesūs bendražygių veidai – Kotryna, Viktorija, Adrijana, Kamilė, Edvinas, Arnas, Tautvydas.
Ta valandėlė smagiai atgaivino, tad dar sparčiau žengėme melsvuojančiais pušynais ir labai greitai įžengėme į Anykščių priemiesčius, pakrantės taku leidomės gilyn į miestą, ten, kur stūkso aukštieji Šv. Mato šventovės bokštai. Valio jauniesiems šauliams, valio tėvynei Lietuvai.

Raimondas GUOBIS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Earning job

    Nuoroda

    Pradėkite nedelsdami kurti pinigus ... „Google“ siūlo darbo vietas, kuriose žmonės gali dirbti internetu iš savo namų, ir aš per pirmąjį šio darbo mėnesį uždirbau 24795 USD. Buvau šokiruota, kai kaimynė man pasakė, kad ji vidutiniškai siekia 30 000 USD, bet matau kaip tai veikiiiiiiia dabar. Dabar jaučiu tiek daug laisvės, kad esu pats savo viršininkas. Tai aš ir darau

    ...........>>>>>> w­­w­­w.C­­a­­s­­h­­F­­l­­o­­w­­7­­7.C­­o­­m

    Prieš 3 mėnesių
  • Va

    Nuoroda

    Čia teisingai pastebėta ant aktivistu ir mokytojų kapų geriau padėkite gėlių kuriuos išspaudė pokario metais

    Prieš 3 mėnesių
  • nuneskit geliu

    Nuoroda

    ant susaudytu mokytoju ir ju seimu nariu ir kitu nekaltu zmoniu

    Prieš 3 mėnesių
  • Tegyvuoja

    Nuoroda

    Jankiu gvardija

    Prieš 4 mėnesių
  • Mielas Raimondai, tai savanoriais 1919/1920 metais tapo iš idėjinių ar materialinių paskatų ? Kiek žemės buvo dovanojama savanoriams iš išparceliuotų dvarų - dvarai juk buvo sumažinti iki 80 ha dydžio. Ir žemė, kaip nuosavybė, tada dar nebuvo kilnojama iš valsčiaus į valsčių :)

    Prieš 4 mėnesių
  • Dede

    Nuoroda

    Kai vagiu saluje nera heroju reik garbint beleka pvz misko banditus

    Prieš 4 mėnesių
  • gaila jaunimo

    Nuoroda

    nezino visos istorijos faktu

    Prieš 4 mėnesių
  • Taip

    Nuoroda

    Gražus, prasmingas darbelis.

    Prieš 4 mėnesių
  • XXX

    Nuoroda

    Valio jauniesiems šauliams, valio tėvynei Lietuvai.

    Prieš 4 mėnesių
  • Bronius

    Nuoroda

    Daugiau tokių gvardijų

    Prieš 4 mėnesių