Šiemet gegužės 1 dieną sukaks 92 metai, kai Lietuvoje atidarytas pirmasis memorialinis muziejus – legendinė Antano Baranausko klėtelė Anykščiuose.
Seniausias šalies memorialinis muziejus per tą laiką pasikeitė neatpažįstamai – su Anykščių krašto klasiko gyvenimu muziejininkai kviečia susipažinti ne tik žvelgiant į senovines relikvijas, bet ir į mobiliųjų telefonų ekranus.

Nedideliame provincijos miestelyje dirbančio pedagogo galimybės nepamatuojamos. Tai įrodė Anykščių muzikos mokyklos fortepijono mokytoja Irena Meldaikienė. Sukūrusi savitą jaunųjų talentų ugdymo metodiką, anykštėnė išugdė gabiausius Anykščių krašto pianistus – Pauliną Dūmanaitę, Mildą Daunoraitę, Guodą Indriūnaitę...
Kokia tokios sėkmingos pedagoginės karjeros paslaptis? Kokie yra jaunųjų talentų ugdymo ,,receptai”? Į šiuos ir kitus klausimus ,,Anykšta” bandė surasti atsakymus pokalbyje su Anykščių muzikos mokyklos mokytoja I.Meldaikiene.

Balandžio 16-ąją, antradienį, Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre pristatytas albumas „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilijus Matulionis Blessed Bishop Martyr“. Renginyje dalyvavo albumo sudarytojas, dailininkas Vaidotas Žukas, kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas bei kino dokumentininkas Audrius Stonys.

Iš Kudoriškio kaimo (Anykščių rajonas) kilęs dvasininkas Teofilis Matulionis 2017 metų birželio 25 -ąją paskelbtas palaimintuoju.

Anykščių krašto bei miesto tapatumo bruožai ėmė formuotis labai seniai, dar kunigaikščių Lietuvoje. Plačiai žinomas kunigaikščio Nykščio ir jo sūnų mitas, žinomas padavimas apie bajoro marčios Onos tragediją, kuris kartu su užgauto nykščio legenda lėmė  Anykštos upelio vardo kilmę, tačiau didžiausią reikšmę, didžiausią svorį tam istorinio miesto pasaulio vizijos kūrimui įgijo karaliaus Mindaugo pėdsakas.

Anykščių vadovų klubo prezidentas Dalis VAIGINAS sako, kad mūsų krašto verslininkai, vadovai bendradarbiavo ir į organizaciją jungėsi jau smetoninėje Lietuvoje. Vienas svarbiausių Anykščių krašto verslininkų telkėjų buvo pianistės Gražinos Ručytės - Landsbergienės tėtis Pranas Ručys.

Yra žmonių, be kurių neįsivaizduojami miestai. Kartais tai miestų statytojai (Vilniui - Gediminas, Sankt Peterburgui - Petras I – asis) kartais - miestų savasties kūrėjai (Anykščiams - Antanas Baranauskas arba Mosėdžiui - daktaras Vaclovas Intas). O kartais jie būna tiesiog mūsų amžininkai. Tomis pačiomis gatvėmis, tuo pačiu mūsų laiku vaikštantys žmonės. Žmonės- legendos, herojai, paveikslai, be kurių miestai būtų visai ne tie, visai ne tokie miestai, nes daug kas juose tekėtų visiškai kita vaga ir vyktų kitaip.

Anykščiuose toks žmogus legenda yra Raimondas Guobis. Artėjant Kovo 11-ajai apie jį smagu rašyti.

Šiemet Vasario -16-ją Kurkliuose nebuvo įspūdingosios eisenos nuo Viliaudiškio kapinėse palaidotų partizanų kapų iki bažnyčios, nebuvo žygių miškais iš Vasario 16-osios Akto Signataro Stepono Kairio tėviškės Užunvėžių į Kurklius, tačiau šventės dieną miestelis švietė prie namų iškeltomis Trispalvėmis, vėliavėlėmis buvo papuošti ir gatvių stulpai.

95 vėliavas iš Kurklių seniūnijos kilusio istorijos mokslų daktaro, Vilniaus Universiteto dėstytojo Norberto Černiausko iniciatyva 2013 metais, minint 95-ąsias Valstybės metines, kurkliškiams padovanojo vietos bendruomenė.

Tuomet po iškilmingos eisenos bažnyčioje pašventintos vėliavos buvo išdalytos gyventojams, kad per Valstybės šventes Kurkliai atrodytų patriotiškai.

Už sumanymo išradingumą kurkliškiai buvo įvertinti LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės - dovanų iš Prezidentės rankų jie gavo vėliavą.