Ar savo noru nešiosite veido kaukę?

Dienos anekdotas

Okulisto priimamąjame:
- Sakykite, o kaip jūs iki čia atėjote?

Komentaras

...gal užteks...:„Kai daug kur ir ką rėmė,kai tikrai buvo atsidavęs savo gimtajam miesteliui a.a V.Galvonas-visų mėgiamas,laukiamas,gerbiamas...visųr buvo kviečiamas,o jis visada aukojo(iš savo kišenės),per daug nesismulkino ir išlikdavo orus.Štai šį žmogų REIKIA ĮAMŽINTI JO GIMTAJAME MIESTELYJE! Gal laikas nebekaišioti partijų,nes jos čia visai nereikalingos,o REIKALINGAS SUPRATIMAS,BLAIVUS PROTAS ir LOGIŠKUMAS!Lai anykštėnai drąsiai reiškia savo nuomonę ir nebūna abejingi neišmanėlių susireikšminusių sprendimams!Gal užteks pasyviai stebėti,tylėti,o paskui kažką keiksnoti už netikusius sprendimus?Su didele pagarba lai gerb.a.a.Landsbergienės atminimą įprasmina Vilnius,kur ji daug metų koncertavo,užsiėmė aktyvia veikla ir TEN buvo pripažinta-tai būtų teisingiau"

Skaityti komentarus (4)
Artūras Šajevičius savaitę pragyveno Pietų Korėjos sostinėje Seule. Aikido meistras A. Šajevičius su dar keliais šio sporto entuziastais iš Lietuvos buvo susiruošę į Seule turėjusį vykti aikido festivalį. Renginys dėl paukščių gripo grėsmės buvo atšauktas Lietuvos grupei dar neišskridus, tačiau jie vis tiek išvyko į Pietų Korėją.

 

Artūras Šajevičius savaitę pragyveno Pietų Korėjos sostinėje Seule. Aikido meistras A. Šajevičius su dar keliais šio sporto entuziastais iš Lietuvos buvo susiruošę į Seule turėjusį vykti aikido festivalį. Renginys dėl paukščių gripo grėsmės buvo atšauktas Lietuvos grupei dar neišskridus, tačiau jie vis tiek išvyko į Pietų Korėją. Pasak A. Šajevičiaus, jų grupė turėjo galimybę nusipirkti akcinius bilietus, todėl ir neatsispyrė pagundai pamatyti egzotišką šalį. Už skrydį Helsinkis - Seulas - Helsinkis lietuviai sumokėjo tik po 1 tūkst. 400 litų.

Europiečiai Korėjoje - egzotika


Iki 1948 metų buvo viena valstybė Korėja. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo šalis buvo padalinta. Šiaurinėje dalyje įsiviešpatavo iki šiol ten gajus komunistinis rėžimas, pietinė dalis tapo demokratiška valstybe. Pietų Korėjoje, kuri pagal plotą tik 50 proc. didesnė nei Lietuva, gyvena per 50 mln. žmonių. Valstybės sostinė Seulas yra vienas didžiausių pasaulio miestų - skirtingi šaltiniai nurodė, jog Seule gyvena nuo 10 iki 25 mln. gyventojų. Šiaurės Korėja pagal plotą kiek didesnė nei Pietų Korėja ir yra gerokai rečiau apgyvendinta. Komunistinėje valstybėje gyvena apie 25 mln. žmonių.
Pasak A. Šajevičiaus, Seule viešėję lietuviai nepajuto politinės įtampos ar kažkokių pietiečių neapykantos šiauriečiams apraiškų. Apskritai Seule lietuviai jautėsi saugiai ir jaukiai. Didžioji korėjiečių dalis kalba angliškai, yra paslaugūs ir mandagus, todėl atvykėliams nekilo problemų, kaip susirasti norimus objektus. Beje, anykštėnas dėstė, jog ne kartą fotografavosi su korėjiečiais - europiečiai šioje šalyje egzotika, todėl vietiniai nepraleidžia progos su jais įsiamžinti.

Brangina savo turtą

Seule galima sutikti nemažai žmonių su respiratoriais. A. Šajevičius kalbėjo, jog išsiaiškino, kad korėjiečiai ne paukščių gripo ar dar kokios kitos baisios ligos saugosi. Atvirkščiai - respiratorius dedasi, kai patys ima sloguoti ar čiaudėti, kitaip tariant, saugo aplinkinius nuo savo bacilų. „Jų psichologija visai kita nei mūsų - korėjiečiai negali kitiems žmonėms pakenkti", - dėstė anykštėnas.
Lietuvos grupė susidarė įspūdį, kad korėjiečiai turi kitokį požiūrį į aplinką nei lietuviai. Parkuose stovi modernūs treniruokliai, kur kiekvienas norintis gali pasiauginti raumenis. „Pastatytų pas mus tokius treniruoklius, tai juos jau pirmą naktį suniokotų", - kalbėjo A. Šajevičius.
Turistai matė protestuotojus. Kažkas iš grupės jų paklausė, ar per protesto akcijas kartais nepažyra valdiškų įstaigų langai. Protestuotoja nesuprato klausimo, nesuvokė, kaip galima daužyti langus - tai juk turtas, o juo labiau valdiškus langus - juk tai visos tautos turtas.
Anykštėnas spėjo, jog Korėjoje nėra vagių. Gatvių prekeiviai savo prekes palieka be priežiūros, parduotuvėse prekės taip pat išdėliotos taip, jog tiesiog prašosi pavagiamos, tačiau niekas svetimo turto nekliudo.

Specifinė laisvė

Lietuviams atrodė, jog korėjiečiai - laisvi, nekompleksuoti žmonės, kurie elgiasi taip, kaip jie nori elgtis. Pavargęs atsiguls parke ant suoliuko, perkaitęs su visais drabužiais įlįs į baseiną. Tačiau vyrų ir moterų santykiai griežtai ribojami - jei mergina nėra vaikino sužadėtinė, jiedu neturėtų kartu vaikštinėti.
Visgi seksualinė laisvė Seule nėra griežtai varžoma. Aikido entuziastai kartą pabandė patekti į naktinį klubą, tačiau nėjo nes įėjimas kainavo net 1 tūkst. dolerių. Paskui lietuviai išsiaiškino, kad įėjimas į klubą toks brangus todėl, kad „viskas įskaičiuota" - ir maistas, ir gėrimai, ir merginų paslaugos.
A. Šajevičių stebino griežtoka korėjiečių apranga. Oro temperatūra buvo apie 25 laipsnius, dauguma žmonių dėvėjo kostiumus. „Po miestą vaikščiodamas su šortais jaučiausi nejaukiai", - prisiminė anykštėnas.
Korėjos laisvės briaunų - labai daug. Lietuviai matė, kaip reagavo policininkas, radęs parke ant suoliuko miegantį valkatą: pažiūrėjo - gyvas, vadinasi, išsimiegos ir atsikels. Pareigūnas tik pažiūrėjo į valkatą ir nuėjo savo keliais.

Alkoholis nepopuliarus

Girtų ar apgirtusių Seule praktiškai nėra. Tačiau alkoholio galima nesunkiai bet kur įsigyti - populiariausias alkoholinis gėrimas - 30 laipsnių stiprumo ryžių degtinė.
Maistas - labai aštrus, populiarios jūros gerybės. Mėsos patiekalai brangūs. O brangiausia mėsa - šuniena, kuri Korėjoje delikatesinis patiekalas. Kavinėse maistą klientai gali pasigaminti patys. Ant jų stalo pastatoma mažiukė viryklė ir kepsnius skrudinti gali tiek, kiek pačiam patinka.
Seule populiarios valgyklų tipo maitinimo įstaigos. Jų vitrinose išdėlioti patiekalų muliažai, o aptarnavimo sistema tokia, kaip pas mus bankuose - gauni žetoną ir lauki, kol bus sukomplektuotas tavo užsakymas.

Ženšenio kultas

Pasak A. Šajevičiaus, Pietų Korėjoje ženšenis yra kultinis augalas. Ši gydanti šaknis parduodama įvairiausiomis formomis - pradedant tabletėmis, baigiant saldainiais su ženšeniu. Anykštėnas atkreipė dėmesį, jog saldainiai suskirstyti į rūšis - vieni skirti moterims, kiti vyrams.
Kai lietuviai rinkosi lauktuves, jų žvilgsniai taip pat stipriausiai krypo į gaminius su ženšeniu. A. Šajevičių viena pardavėja pirkti ženšenio „įkalbėjo" nelabai subtiliai - ji rodė tai į gaminio pakuotę, tai į anykštėno pilvą. „Supratau, jog ženšenis man padės numesti svorio", - šypsojosi aikido entuziastas.

Norėtų, kad lietuvių mentalitetas pasikeistų

Milijoninio miesto didybė ir rytietiška architektūra įspūdį paliko lietuviams didžiulį įspūdį. Tačiau A. Šajevičių labiausiai žavėjo korėjiečių mentalitetas. Rytų sporto entuziastams šios Azijos tautos santykis su aplinka labai priimtinas. A. Šajevičius sakė, jog tokios detalės, kaip kitų saugojimas nuo savųjų bacilų ar, pavyzdžiui, sergančių miesto medžių gydymas (lietuviai matė medžius, prie kurių pritvirtinti skysčio paketai - savotiškos lašalinės, bei „subintuotus" sužeistus medžius), padėjo suprasti visumą. „Man ten būtų gera. Bet noriu gyventi tik Lietuvoje. Norėčiau, kad Lietuvoje žmonės turėtų tokį santykį su aplinka ir kitais žmonėmis", - tikino aikido meistras A. Šajevičius.

 

 

Vidmantas ŠMIGELSKAS
vidmantas.s@anyksta.lt

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta