Tik gamta gali nutapyti tokį grožį, o mums jį tereikia tik pagauti....
Danguolės SKVARNAVIČIENĖS nuotr.

Emilijos KISIELIŪTĖS nuotr.

Šį vaizdą įamžinau netoli namų eančiame parke. Tiesiog atrodo  super gražu, apsnigta visur sniego storas sluoksnis. Tokia juk ir turi būti  tikra lietuviska žiema.
Dovilės MĖDŽIENĖS (Panevėžys) nuotr.

Nuostabus žiemos grožis tamsoje

Krinta sniego pūkai, pažiūrėk, ar tu matai!
O už lango tamsoje, miega pasaka balta.
Loretos AMELOROS nuotr.

Pusiaužiemis. Neabejojame, kad Jūsų archyvuose jau susikaupė nemažai žiemos vaizdų. Juk buvo ir šilta, ir speigas spigino. Slidinėjate, vaikštote miškais, tikriausiai, ne vienas globojate ir fotografuojate paukštelius ar miško žvėrelius. Kita vertus, iki pavasario dar toloka, tad džiaukitės žiema, fotografuokite ir nuotraukomis pasidalinkite su „Anykštos“ skaitytojais. Būtų smagu, jei prie nuotraukų būtų ir tekstai apie Jūsų žiemiškus nuotykius.

Nuotraukas siųskite konkursui į „Anykštos“ redakciją, adresu jonas.j@anyksta.lt arba „Fotokonkursui „Fotografuoju žiemą“, Vilniaus g. 29, Anykščiai, iki kovo 15 dienos.

Ech tos Kalėdos, visų jos labai laukiamos. Mums tai didelė šeimos susiėjimo, pabendravimo šventė su savo daug metų išsilaikiusiomis tomis pačiomis tradicijomis. Kai sužibus vakarinei žvaigždei į tėvų namus visi sugrįžta susėsti už bendro stalo, padengto balta linine staltiese, kai ant stalo puikuojasi 12 tradicinių patiekalų, tyliai plazdena žvakelių liepsnos, kai vyriausias šeimos narys perskaito maldą ir visi dalijasi Kalėdaičiu, linkėdami sveikatos ir sėkmingų sekančių metų. Vėliau visi kartu einame išklausyti Kūčių vakaro mišių mažoje miestelio bažnytėlėje. Tas Kūčių vakaras tiesiog yra kupinas laukimo, susikaupimo, o Kalėdų rytas visada kupinas džiugesio, dovanų, giminaičių aplankymu. Kalėdų dienos gražiausias momentas visada būna Kalėdų senelio viešnagė savo ir kaimynų namuose.

Editos Zlatkutės nuotraukose įamžintos Kūčios.

Siunčiu šių švenčių įamžintus papuošimus mūsų kieme, stalo dekoraciją, bei šiek tiek netradicinį, bet labai gardų ir stalą puošiantį patiekalą - farširuotą lydeką. Kuriant dekoracijas buvo tikslas, kad ne tik tamsiuoju metu, tačiau ir dieną matytųsi ir būtų gražu. Sutemus vainikai sušvisdavo lempučių pagalba, na o dieną būdavo gyva puošmena. Viską pynėme patys su visa šeima. Prie vainiko, kuris matyti ant stalo daugiausiai darbavosi mama, jis buvo puiki stalo puošmena šventinių pietų ir vakarienės metu. O įprastomis dienomis jauki interjero detalė, kurianti šventinę nuotaiką. Ir žinoma gražuolė lydeka. Mamos nuopelnas! Visų labai išgirta ir tikrai be galo gardi. Tai tokios mūsų šių švenčių akimirkos. Su įdėtu dideliu darbu ir visų susitelkimu padaryti šventes kuo jaukesnes.Gintarė Bartulienė.

„Mūsų eglutė po Kalėdų senio apsilankymo“. Valdas Cenys.

Kiekvienas metais puošiame eglutę. Šie metai nebuvo išskirtiniai, bet ką Kalėdų rytą šeimos nariai randa po ja, visada nustebina. Šiemet mane nustebino labai mielas ir šaunus ,,draugas"- meškinas. Tai labai miela dovana. Jis ir didelis, ir švelnus, ir pūkuotas, tokia dovana iš kart primena linksmas bei nerūpestingas vaikystės dienas. O dabar kiekvieną kart įėjus į kambarį jis pasitinka mielu žvilgsniu. Eglutė kambaryje būna trumpa metų laiką, o meškinas sedės visus metus, kartais pakeisdamas savo vietą bei pozą, bet vis tiek puoš mūsų namus. Tai dabar galima džiaugtis dviem gražiais dalykais: eglute ir meškinu. Tokį grožį vėl bus galima pamatyti tik kitais per Kūčias. Eglė Leonovaitė.