Ar skaitote knygas?

Dienos anekdotas

Skambina draugas draugui ir sako:
- Klausyk, mes vakar degtinę gėrėm?
- Gėrėm.
- O alų gėrėm?
- Gėrėm.
- O raketinį kurą gėrėm?
- Na, gėrėm.
- Tu šiandien tualete buvai?
- Ne, nebuvau.
- Neik, Jonai, aš iš Japonijos skambinu...

Komentaras

kaimynas:„Kalbant apie maisto produktų kokybę, reikia pasakyti kad didžiausias kontrolierius- tai pirkėjas. Vertinant, kad mažose parduotuvėse dėl įvairių priežasčių pirkėjų skaičius labai nedidelis, būtų per didelė prabanga tyčia siūlyti iš galiojimo laiko ar kitokias nekokybiškas prekes. Kiek man žinoma, klaidų pasitaiko visur- didelėse parduotuvėse netgi daug dažniau, negu mažose."

Komentuoti

Praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2021-ųjų pensijų išnešiojimą patikėti tik Lietuvos paštui reiškia bendrovės monopolio kūrimą, sako jau 20 metų pensijas nešiojančios privačios bendrovės. Jos pabrėžia, kad jų veikla niekas nesiskundžia.

Vyriausybė teigia, kad ši funkcija perduodama Lietuvos paštui, nes kyla nesklandumų, konkursus laimėjus privačioms bendrovėms. Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė sako, kad tokiu sprendimu valstybė kuria labai blogą precedentą, iš rinkos išstumdama privačias bendroves.

Anot pensijos nešiojančios įmonės „Godlija“ vadovės Rimos Banaitienės, toks Vyriausybės sprendimas yra Lietuvos pašto gelbėjimas.

„Pašto gelbėjimas, tiktai. Siekis yra perduoti į vienas rankas“, – BNS sakė R. Banaitienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė, kad kiekvieną kartą, „Sodros“ konkursus laimėjus ne Lietuvos paštui, yra pakankamai sudėtinga perduoti adresus ir užtikrinti pinigų pristatymą.

Konkurencijos tarybos narė Dina Lurje ragino Vyriausybę nepritarti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, nes taip apribojama konkurencija rinkoje, kuri jau buvo atverta.

Tačiau premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad atiduodant pensijų nešiojimą išskirtinai Lietuvos paštui, bus siekiama išvengti chaoso, šių metų sausį kilusio pristatant pensijas Kaune ir Vilniuje. Anot jo, Lietuvos paštas yra valstybės įmonė, atliekanti ir socialinę paslaugą.

LLRI analitikė: barbariškas sprendimas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Gintarė Deržanauskienė sako, kad uždariusi pensijų nešiojimo rinką privatiems subjektams, valstybė kuria labai blogą precedentą. Anot jos, toks sprendimas rinkos dalyvių atžvilgiu yra „barbariškas“.

„Tai yra labai blogas precedentas, nes priežastis, dėl ko priimamas sprendimas uždaryti rinką ir sukurti valstybinį monopolį, yra visiškai neadekvatus problemos mastui. Ši rinka veikė 20 metų ir veikė be problemų, vykdavo rinkoje konkurencija“, – BNS sakė G. Deržanauskienė.

„Dėl vienkartinės klaidos, kai tas nesklandumas įvyko realiai dėl „Sodros“ kaltės (...) visi sulaukė to momento, kai kažkas suklupo ir atėjo su „išgelbėjimo planu“ ir uždarinėja rinką. Jei čia yra precedentas, ir kiekvieną kartą kai verslas suklumpa bus priimamas toks sprendimas, kad valstybinis verslas padarys geriau, tai mes greitai turėsim rinkų uždarymo maratoną“, – teigė LLRI analitikė.

Pasak jos, tokiu būdu judinami Lietuvos pasirinktos ekonomikos krypties pamatai.

„Faktai kalba už save. Dabar svarbiau kalbėti apie tai, kad ar mes jau nebetikim konkurencija, keisime Konstituciją ir sakysime, kad Lietuvos ūkis nebėra patikimas privačios nuosavybės teisei ir iniciatyvai. Šioje vietoje klibinami mūsų esminiai prieš 30 metų pasirinkti ekonomikos krypties pamatai“, – teigė G. Deržanauskienė.

Ji teigė pritarianti rinkos dalyvių nuomonei, kad toks Vyriausybės sprendimas yra panašus į pagalbą Lietuvos paštui, tačiau abejojo, ar tai išgelbės valstybės valdomą įmonę.

„To sprendimo priežastis yra tiek neadekvati sprendimo griežtumui, nesigilinama į priežastis problemos, o tiesiog kertama kirviu ir labai griežtai žiūrima. Šiuo atveju nežinau, ar tai išgelbės Lietuvos paštą ir ar reikia jį tokiu būdu jį gelbėti, bet rinkos dalyvių atžvilgiu tai yra barbariška“, – teigė G. Deržanauskienė.

Pensijų nešiotojai: „Sodra“ nebuvo pasiruošusi

Lietuvos paštui sausį pralaimėjus pensijų nešiojimo konkursus Vilniuje ir Kaune, užsakymą gavo bendrovė „Bastaras“. Tačiau ji nesugebėjo laiku pristatyti pensijų, todėl sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko ir pasirašyta laikinas susitarimas su Lietuvos paštu.

Pasak „Bastaro“ vadovo Pauliaus Rakausko, taip atsitiko ne todėl, kad įmonei trūko pajėgumų, o dėl netikslios „Sodros“ informacijos apie adresatus

„Adresai ateina mums iš „Sodros“ skyriaus. O ten jau pats gavėjas turi būti susitvarkęs. Ir kadangi tuo adresu žmogaus nėra, tuomet mes jam pensijos ir nepristatome. Kita dalis – yra miesteliai, kur kvituose yra nurodytas tik miestelio pavadinimas“, – BNS sakė P. Rakauskas.

Anot jo, „Bastaras“ negalėjo numatyti, kad gaus tokią neparuoštą informaciją. Pasak P. Rakausko, „Sodra“ neatliko paruošiamųjų darbų, numatant, kad gali būti kitas laimėtojas nei Lietuvos paštas.

R. Banaitienė teigia, kad „Godlija“ sausį susidūrė su panašiomis problemomis.

Anot jos, sunku suprasti, kodėl privačios bendrovės yra netinkamos nešioti pensijas, nes jų darbu nusiskundimų nėra.

„Šitiek metų nešiojam ir jokių nusiskundimų neturime (...). Dabar 7 mėnesiai jokių nusiskundimų nėra apie mūsų darbą, nei apie kolegų darbą kituose rajonuose, tai kokiu čia pagrindu mes netinkami, sunku pasakyti“, – sakė R. Banaitienė.

P. Rakauskas mano, kad Vyriausybė siekia sukurti Lietuvos pašto monopolį.

„Akivaizdžiai yra stumiamas valstybinis monopolis (...). Mūsų įmonės veikia 20 ir daugiau metų, teikia tą paslaugą ne viename rajone. Problema yra tai, kas vyko Kaune ir Vilniuje sausio mėnesį. Čia yra šito įstatymo projekto pretekstas, nors nėra vertinama patirtis, realios priežastys, kodėl buvo tie vėlavimai“, – BNS sakė P. Rakauskas.

Privačios įmonės užsidarys, atleis 300 žmonių  

Be Lietuvos pašto, „Bastaro“ ir „Godlijos“, pensijas šalyje taip pat nešioja įmonės „Victum“, „Verpetynė“ ir „Rausidas“. Šią veiklą atidavus išskirtinai Lietuvos paštui, visos 5  bendrovės bus priverstos užsidaryti.

„Jos bus uždarytos, taip. Visi žmonės, tai yra apie 300 darbuotojų per visas įmones, jie bus atleisti, nes rajone mes daugiau jokios veiklos nevykdome“, – sakė P. Rakauskas.

R. Banaitienė teigė, kad jei Seimas patvirtins sprendimą pensijas leisti nešioti tik Lietuvos paštui, „Godlija“ taip pat užsidarys. Tačiau ji tvirtina dar besitikinti, kad Seime pataisos užstrigs.

„Mes savo veiklą kaip ir baigsim (...). Turime vilčių, kad pataisos užstrigs. Gal bus kitų Seimo narių nuomonė kitokia. Daug dabar yra tos informacijos, gal dar diskutuos komitetuose, bet tikimės“, – teigė R. Banaitienė.

Kreipėsi į Seimo narius

„Bastarui“, „Godlijai“, „Victum“, „Verpetynei“ ir „Rausidai“ atstovaujanti pensijų pristatymo ir išmokėjimo paslaugą teikiančių įmonių asociacija dar gegužę kreipėsi į Seimo narius su prašymu stabdyti įstatymo pataisas, kurias pasiūlė Seimo nariai Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Algimantas Salamakinas, Juozas Olekas, Raminta Popovienė, Dovilė Šakalienė ir Linas Balsys.

„Įstatymo pataisoje numatyta tvarka yra ydinga, prieštarauja nacionalinėms bei ES konkurencijos įstatymams ir taisyklėms, kurios draudžia nesąžiningą praktiką, išimtinių sąlygų sudarymą, valstybinio monopolio kūrimą, kainų nustatymą“, – rašoma kreipimesi.

Pasak asociacijos, aiškinamajame rašte pateikta informacija apie pensijų pristatymo vėlavimą yra klaidinga, nes įmonės pensijas gyventojams pristatė laiku ir 99 proc. apimtimi.

„Nedidelės dalies pensijų pristatymai vėlavo tik vieną mėnesį Vilniuje ir Kaune, kur paslaugas pradėjo teikti „Bastaras“, – sako asociacija.

Be to, kreipime pažymima, kad įstatymo pataisos pažeidžia konkurencijos teisę, Europos Sąjungos teisę, kurtų valstybinį monopolį, brangintų paslaugos tiekimo kainą, pablogintų paslaugos kokybę ir sužlugdytų pensijas nešiojančias privačias įmones.

BNS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta