Kurį tekstą pirmiausiai perskaitėte naujame žurnalo "Aukštaitiškas formatas" numeryje?

Dienos anekdotas

Į darbą atėjo naujas skyriaus vadovas. Apžiūrėjo savo naująjį kabinetą ir pasikvietė savo pavaduotojus kartu parūkyti. Rūkomajame vadovas skėlė anekdotą. Visi juokiasi išskyrus vieną.
- Ei, visiems juokinga, o kodėl tau ne?
- Aš ne iš jūsų skyriaus.

Komentaras

Barbora:„Tikrai būtų įdomu išgirsti, kokią Anykščių biudžeto dalį dengia SPA.
ir dar..., vis dėlto, keli Anykštėnai ten gydėsi? Reikalausime reabilitologų, kad rašytų siuntimus į šią Sveikatos priežiūros įstaigą."

Skaityti komentarus (7)

Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad naujo karinio poligono vietos paieška bus atnaujinta, o pirminė parinkta teritorija netoli Kuršėnų ir Telšių turi būti atmesta, įvertinus žemdirbių interesus išsaugoti derlingas žemes.

„Gynybos resursų taryboje sutarėme, kad reikia atlikti naują studiją ir žiūrėti plačiau visoje Lietuvoje, ne tik Vakarų Lietuvoje,“ – interviu BNS sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Naujas poligonas Lietuvos kariuomenei reikalingas, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas treniruotis Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariams.

Šiemet atlikta galimybių studija, ieškant teritorijos Vakarų Lietuvoje. Pagal atrankos kriterijus, poligonui reikėtų apie 20 tūkst. hektarų ploto, kad jame galėtų manevruoti bataliono dydžio kovinė grupė ir būtų galima rengti kovinio šaudymo pratybas.

Iš devynių atrinktų potencialių teritorijų daugiausia dėmesio sulaukė galimybė poligoną įkurti į šiaurę teritorijoje tarp Kuršėnų ir Telšių. Teritorija apima dalį Telšių, Mažeikių, Akmenės, Šiaulių rajonų.

Kai kurie vietos gyventojai ėmė protestuoti prieš tokius planus, nerimaudami dėl ūkininkų dirbamų žemės plotų nusavinimo.

Kariuomenės vadas sako, kad taktiškai tai būti tinkama vietovė poligonui, tačiau kariuomenė supranta, kad tai sunkiai įmanoma, nes teritorija apima daug derlingų žemių ir ieškos naujos vietos.

„Taktiškai tai būtų tinkama vietovė, bet dar rugsėjo pabaigoje padariau išvadą, kad tai sunkiai įmanoma, nes yra derlingų žemių, daug dirbamos žemės. Rugsėjo pabaigoje pasiūliau ieškoti kitų teritorijų, ne tik Vakarų Lietuvoje,“ – sakė generolas V. Rupšys.

„Netrukus po to Gynybos resursų taryboje visi sutarėme, kad reikia atlikti naują studiją ir žiūrėti plačiau visoje Lietuvoje,“ – teigė kariuomenės vadas.

Generolas tvirtino išsakęs nuomonę, kad šių teritorijų rezervacija Lietuvos bendrajame plane nėra būtina, tačiau sprendimus priims civilinė valdžia.

„Kariai puikiai supranta, kad  žemė yra labai brangus turtas, kurį mums paliko tėvai ir protėviai, todėl niekada nestos prieš savo krašto žmones ir jų interesus. Žinoma, kad būtų idealu, jei pavyktų rasti tinkamus teritorijos plotus, kur būtų valstybinė žemė, ją būtų galima perduoti Lietuvos kariuomenei, ar privati, bet nenaši, į kurią nebūtų daug investuota ir ją apsimokėtų parduoti. Tai būtų optimalu,“ – teigė jis.

Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti, o plėtra jau praktiškai nebeįmanoma.

Pradėjusi stiprinti savo karines pajėgas po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Lietuva įsteigė naujus karinius padalinius Vakarų Lietuvoje, įsigijo pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, priešlėktuvinės gynybos sistemų, sustiprino prieštankines sistemas.

Lietuvoje taip pat dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO batalionas, jame nuolat treniruojasi nuo 1200 iki 1500 sąjungininkų karių, pastaruoju metu Lietuvoje dažnai rotuojamas amerikiečių karių batalionas, jame paprastai būna daugiau kaip 500 karių.

BNS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta