Ar skaitote knygas?

Dienos anekdotas

- Tėti, kuo skiriasi moteris nuo vyro? - klausia sūnelis tėčio.
- Na, matai, sūneli, tavo mamos batų dydis 36, o mano - 45. Štai tarp kojų ir yra tas skirtumas.

Komentaras

Tikras vyras:„Tikrai vyriškai ir garbingai elgiasi gerbiamas Antanas Baura, kad nesivelia į intrigas ir palaiko Seimo pirmininką. Mūsų šeimai teko dalyvauti tokiame gtražiame renginyje- Vaižgantinėse. Mes patys su gerbiamu Pranckiečiu bendravome, bendravo ir kiti. Koks nuoširdus, draugiškas žmogus. Gali drąsiai prie jo prieiti, pakalbėti, nusifotografuoti. Ar dar yra kitas šalies aukštas pareigūnas, kuris būtų taip arti liaudies, arti paprastų žmonių? Gerbiam Seimo pirmininką, gerbiam ir jį palaikančius parlamentarus."

Skaityti komentarus (2)

Valstybės kontrolė perspėja, kad vaikų ugdymas mažose kaimų mokyklose valstybei kainuoja vis brangiau, tačiau jos nesugeba užtikrinti geresnių pasiekimų, todėl mokinių atskirtis išlieka didžiulė.

 Audito įstaigos atstovė Lina Balėnaitė Seimo nariams trečiadienį pristatė duomenis, kad 2017 metais mokinio ugdymas mažose mokyklose kainavo valstybei 4,5 karto brangiau negu ugdymas didesnėse mokyklose.

Jos teigimu, pagal tą pačią metodiką atliktas žurnalo „Reitingai“ tyrimas parodė, kad 2019 metais šis skirtumas pasiekė jau septynis kartus.

„Ar mes tokie turtingi, kad galime sau leisti prabangą brangiai mokėti už nepažangą?“ – per Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė L. Balėnaitė.

Ji perspėjo, kad pažangą ypač stabdo 5–8 klasių jungimas mažose mokyklose.

„Tėvai išveža vaikus iš tų mažų kaimo mokyklų, jose pasilieka vaikai, kurių niekas neišveža, kuriems korepetitorių samdyti neturi tėvai išgalių. Mes juos užrakiname, tokiu būdu auginame išmokų gavėjų dinastijas“, – kalbėjo L. Balėnaitė.

Ji taip pat atkreipė parlamentarų dėmesį, kad nebuvo įgyvendinta nė vieno bendro kelių savivaldybių tinklo pertvarkos projekto.

Komiteto pirmininkas „valstiečių“ atstovas Eugenijus Jovaiša suabejojo, ar „Reitingų“ duomenys gali būti laikomi patikimais.

„Tai yra UAB'o padarytas tyrimas. Metodiką galima labai įvairiai naudoti. Esame rimta valstybė, kalbėkime rimtais duomenimis ir pagrįstais duomenimis“, – replikavo jis.

Opozicijos atstovo, buvusio švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus vertinimu, šie duomenys rodo, kad valstybės didinamos išlaidos bendrajam ugdymui naudojamos neefektyviai, toliau išlaikomos pustuštės mokyklos.

„Didesnis pinigų davimas, ką patvirtinta ir Valstybės kontrolės išvados, neduoda rezultato“, – sakė parlamentaras.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis šią savaitę pakvietė Seime atstovaujamas politines partijas kartu parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Premjero patarėja Unė Kaunaitė Seimo komiteto posėdyje sakė tikinti, kad ši iniciatyva padės susitarti ir dėl mokyklų tinklo pertvarkos.

Europos Komisija šiemet taip pat perspėjo, kad tarp miestų ir kaimo vietovių yra didelių skirtumų, susijusių su kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumu ir su mokymosi rezultatais apskritai, ir paragino efektyviau organizuoti mokyklų ir universitetų tinklus.

Briuselio duomenimis, viešosios išlaidos švietimui Lietuvoje viršija Europos Sąjungos vidurkį, tačiau lėšos daugiausia naudojamos pastatams išlaikyti, o ne ugdymo kokybei gerinti.

BNS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • гость

    Nuoroda

    O kam kaimuose ir miesteliuose mokyklos ? Dabar labai populiaru - mobilusis paštas , mobilusis felčeris , mobili parduotuvė ... Galėtų būti ir mobilusis mokytojas - atvažiuotų į seniūnijos centrą du kartus į mėnesį . Apdalintų neakivaizdinius mažuosius brošiūrėlėmis , pasiimtų jau perskaitytas ... Net ir vienas , per savaitę rajono vaikus aplankytų . Žiūrėk - per metus jau ir pažins pinigus ir daugybą su atimtimi pramoks . Kitais metais - skaityti sugebės su tėvų pagalba . Juk svarbiausia - žinoti parduotuvių kainas ir susigaudyti akcijose ir nuolaidose ....... Kam kaimiečiams tie mokslai ??? .....

    Prieš 4 savaičių