Anykščių rajono socialinių paslaugų centras neatlygintinai pristato maisto produktus, vaistus, bei kitas būtinąsias prekes vienišiems, senyvo amžiaus, neįgaliems, saviizoliacijoje esantiems asmenims pagal iš anksto telefonu suderintą pirkinių krepšelį bei užsakovo apmokėjimą. Koordinuojantis asmuo - Lina Repečkienė, skambinkite telefonu - 8 611 14294, rašykite elektroniniu paštu - lrepeckiene@socialinespaslaugos.lt

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Dienos anekdotas

Iš direktoriaus kabineto darbininkai išneša didelę sofą... Sekretorė tuoj puola aiškintis su direktoriumi:
- Jūs ką? Mane atleidžiate?

Komentaras

Nuomonė:„Suprantama, kad nevalia skelbti žmonių pavardžių. Tai svarbu dėl duomenų apsaugos. Tačiau, jei dėl tos pačios duomenų apsaugos, nežinodami pavardžių kaimynai užsikrės nuo kaimyno, o ypač senyvo amžiaus žmonės, kuriems gali viskas baigtis mirtimi. Jei nors koks komentatorius žino, kas tie, kurie nesilaiko karantino arba kitaip nedrausmingi šiuo Lietuvai ir visam pasauliui sunkiu metu, bent aprašykite kiek įmanoma tiksliau tą pilietį, kuris gali nužudyti kitą. Čia pilietiškumas, čia jau viešas interesas, čia jau konstitucija."

Skaityti komentarus (1)
Lenktynių įkarštis, pirmyn skrieja, visada tik laimėti siekdavęs Vincas Strolia.
Žirgų lenktynės Svėdasuose, ant Alaušo ežero ledo. Paskutinis sausio sekmadienis apie 1970 – ius.

Buvo laikai. Buvo žiemos, kuomet tvirtas ledas ežerus sukaustydavo. Buvo laikai, kai sausio ir vasario sandūroje ledinis kelias būdavo storiausias ir kiečiausias, tuomet tai šen, tai ten vykdavo žirgų lenktynės.
Tarpukariu tai vyko ant kelių krašto ežerų, o sovietmetyje svarbiausios rajone lenktynės tradiciškai buvo rengiamos ant Alaušo prie Svėdasų.

 

Yra išlikę žinių, kad tarpukariu smagias, gausias dalyviais ir žiūrovais lenktynes ant Viešintų ežero ledo buvo surengę vietiniai šauliai, panašios lenktynės vyko ir ant Pajuostinio prie Troškūnų, ir ant Laviškio, ir ant Rubikių  ežerų ledo. Tuo metu lenktyniauta paprastomis rogėmis ar važeliais, tačiau prieš pat karą, kai kas pasidirbo ir specialias, gerokai lengvesnes, elegantiškesnes lenktynines rogutes. Tokios rogės yra saugomos arklio muziejuje Niūronyse. Jos lengvos, aukštos, ilga apžergiama sėdyne ir patogiomis pakojomis, ant kurių pasispyręs lenktynių įkarštyje žmogus važiuodavo atsistojęs. Tos unikalios rogutės pakliuvo iš Alfonso Strolios namų, o priklausė šio linksmo vyro tėveliui Vincui Stroliai.
Šis vidutinis Pienagalio kaimo ūkininkas nuo prigimimo pasižymėjo nepaprasta meile žirgams, pomėgiu greitai važiuoti. Tad nuolat laikydavo ne visai paprastą, darbinį, tačiau greitai bėgti gebantį arklį.
Yra dalyvavęs ir Dusetose. Tačiau dar labiau žirgų lenktynių ant ežerų tradicija suklestėjo sovietmetyje. Pirmosios lenktynės vyko ant Rubikių ežero ledo, o štai vėliau žiemos lenktynių sostine tapo Svėdasai – ten paskutinįjį sausio savaitgalį vykdavo zoninės atrankinės varžybos, kuriose geriausiai pasirodę kelių aplinkinių rajonų lenktynininkai pelnydavo teisę dalyvauti respublikinėse varžybose ant Sartų ežero prie Dusetų.
Augustas Kirdeikis ir jo nepralenkiamoji kumelaitė Stirna, ne ką prastesniu žirgu lenktyniavo ir jo sūnus, bent po vieną lenktyninį žirgą laikė beveik kiekvienas ūkis – garbės reikalas, sportinės žirgininkystės ir kultūros puoselėjimo supratimo vedini.
Jonas Norvaišis su juodu milžinu Navodčiku, iš Jeros ūkio Pilkauskas. Čia pirmą kartą į lenktynių trasa išriedėjo ir garsioji žirgų mylėtoja Viktorija Jovarienė iš Užpalių. Paruoštoje angliškos mylios trasoje, pažymėtoje sniego kupetaitėmis ir vėliavėlėmis, ant aukšto stiebo sovietinės Lietuvos vėliavą iškeldavo šeimininkas – Svėdasų kolūkio pirmininkas Vytautas Kovas, kažkas iš rajono tardavo žodį, darbo imdavosi sekretoriatas, būdavo traukiami burtai, keli fizinės kultūros darbuotojai, mokytojai apsiginklavę chronometrais fiksuodavo finišo liniją kertančiųjų lenktynininkų laiką. Buvo ir komentatorius, kuris kartais sausai, o kartais ir juokelių įpindamas komentuodavo varžybų eigą.
Prisiminimas ežerų poezijos nepaprastas, kai Svėdasus užplūsdavo minios žmonių, būriavosi aplink ežerą prie autoparduotuvių su produktais, ūžė užkandinėje, o vėliau jau linksmi, smagūs iš autobusų stoties kietai prikimštais keleivių autobusais sugrįždavo namo. Žirgų lenktynės pranokdavo susirinkusiųjų gausumu ir didžiausius atlaidus. Veik kiekvienas miestelio gyventojas sulaukdavo svečių, tam išskirtiniam sekmadieniui ruošdavosi.

Raimondas GUOBIS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Xxxx

    Nuoroda

    Nebus visai šiemet Dusetose. Kaip tau leda išlies prie pliuso

    Prieš 2 mėnesių
  • Liuda

    Nuoroda

    Simet Dusetose bus veliau tik vasario 8d., turejo vasario 1d. but .

    Prieš 2 mėnesių
  • augis

    Nuoroda

    linksmas miestelis buvo ne veltui Europos centru vadinamas

    Prieš 2 mėnesių
  • nenusminkit

    Nuoroda

    varzybos svedasuose bus tik raik palaukt pakol sajunga subires.Ba jau pradejo

    Prieš 2 mėnesių
  • Algis

    Nuoroda

    Maciau nuotraukas "Anyksciu krastas senose fotografijose " is lenktyniu ant Alauso ez.

    Prieš 2 mėnesių