Ar planuojate atostogas?

Dienos anekdotas

Uzbekijos mokslininkai jau tris savaites bando sukurti vakciną nuo koronaviruso, bet rezultate jiems vis išeina plovas...

Komentaras

Simonas Gudelis:„Neskubėkim, rinkimai artėja. Tuoj į Anykščius žvelgs besišypsantys, aukštos raiškos, kandidatų veidai ir plūstels rinkiminės lėšos TVC iždan. Po to galėsim išjungti monitorių iki sekančių rinkimų arba naudoti Baltą Kanalą aikštei apsišviesti."

Komentuoti
Jolantai Miškinytei, gyvenančiai Lenkijoje, koronaviruso plitimo šioje šalyje pradžioje į akis krito didelis valdžios susirūpinimas.Nuotrauka iš Jolantos Miškinytės "Facebook"-o

Esu anykštėnė, kurią tam tikros gyvenimo aplinkybės nubloškė į Lenkijos pietryčius. Kitados čia buvo Austro -Vengrijos imperijai priklausiusi Galicija. Tai kiek kitokia Lenkija, nei esanti Lietuvos pasienyje – ir dėl skirtingos istorinės-ūkinės raidos, ir dėl savitą gyvenimo būdą nulėmusio kalnų reljefo bei įvairiatautės populiacijos. Keleri šiame regione praleisti metai tapo įvairių kultūrinių atradimų kupinu laikotarpiu. Deja, jį aptemdė koronaviruso agresija, įkalinusi Lenkijoje ir nepalikusi kitos išeities, kaip tik išgyventi užklupusią negandą kartu su šios šalies visuomene.


Pirmasis užsikrėtimo COVID-19 atvejis Lenkijoje oficialiai užfiksuotas kovo 4 dieną. Virusą į Zieliona Gura miestą parsivežė vyras, turistiniu autobusu grįžęs iš Vokietijoje vykusio karnavalo. Po dviejų dienų teigiamą atsakymą parodė tuo pačiu autobusu keliavusios moters testas, o dar po dienos paaiškėjo, kad serga ir trečias bendrakeleivis.
Per artimiausias aštuonias dienas užsikrėtusiųjų skaičius Lenkijoje išaugo iki pusšimčio, sparčiai ėmė plėstis ir viruso geografija. Kas ypač krito į akis tomis dienomis, tai didelis valdžios susirūpinimas. Kai sirgo dar vos keli asmenys, aukščiausi šalies vadovai jau prabilo apie artėjančią neeilinę grėsmę. Pirmosios ėmė užsidarinėti kultūros įstaigos – muziejai, teatrai ir kino centrai. Paskaitas atšaukė aukštosios mokyklos, pirmieji tai padarė Krokuvos Jogailaičių ir Varšuvos universitetai bei Liublino medicinos universitetas.
Nuo pat koronaviruso plitimo pradžios dešinioji šalies valdžia laikėsi principo „pirmiausia – Lenkija ir lenkai“. Ne kartą kaltinta euroskepticizmu ji šioje situacijoje, regis, pasirodė esanti teisi – užtenka prisiminti Italijos tragediją, akivaizdžiai pademonstravusią, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra tik jų pačių reikalas. Beje, naujoji Nobelio literatūros premijos laureatė rašytoja Olga Tokarczuk vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ irgi pareiškė, jog Europos Sąjunga kapituliavo prieš koronavirusą.
Kovo 15d., esant 68 užsikrėtusiems ir vienam mirusiam žmogui Lenkijoje jau buvo įvedama epideminės grėsmės padėtis, grąžinant laikiną sienų kontrolę. Jos išvakarėse mano kaimynas, Lenkijos specialiųjų pajėgų karys, prieš išvykdamas dirbti į artimiausią pasienį, geranoriškai perspėjo: „Dabar verčiau nepalikite Lenkijos, nes sugrįžti atgal greitai tikrai nebegalėsite“. Vėliau išgirdus apie iš įvairių kelionių grįžtančių lietuvių tranzitinius vargus Lenkijos pasienyje teko tik padėkoti kaimynui už jo patarimą.
„Imamės konkrečių priemonių su mintimi apie lenkų saugumą“, – tada sakė premjeras Mateuszas Morawieckis. Lenkijos piliečius, kirtusius sieną, pradėta nukreipinėti į dviejų savaičių karantiną, o užsieniečiai neteko įvažiavimo teisės. Sustojo tarptautiniai skrydžiai bei geležinkelio susisiekimas. Iš dalies uždaryti prekybos centrai, paliekant veikti maisto parduotuves ir paslaugų punktus. Restoranams, barams ir kavinėms leista prekiauti tik maistu išsinešimui. Visi masiniai susirinkimai apriboti iki pusšimčio asmenų. Ši taisyklė įsigaliojo ir religinėms apeigoms. Dėl jų bene karščiausiai diskutuota. Lenkija iki šiol išlieka katalikiška valstybė su mišių metu pilnomis bažnyčiomis. Tačiau Lenkijos katalikų bažnyčios hierarchai pritarė valdžios nutarimui ir kreipėsi į tikinčiuosius su raginimu melstis namuose, o mišių transliacijas stebėti per televiziją ar internetu. Jei paklaustumėte, kas labiausiai atrodė neįprasta įsigaliojus naujajai tvarkai, tai vienareikšmiškai būtų sekmadienio rytmečiai. Anksčiau nuo pat ankstaus ryto buvo įprasta stebėti pro langą į bažnyčią žingsniuojančias pasipuošusias šeimas su vaikais. Staiga ši miestelio gatvė tapo tuščia ir gūdžiai tyli.
Kovo 20 d. užsikrėtusiųjų skaičiui išaugus iki 684 ir mirus aštuoniems žmonėms premjeras Mateuszas Morawieckis paskelbė jau epideminę padėtį. Ji dar labiau sugriežtinta nuo balandžio 1 d., kai buvo uždaryti viešbučiai, grožio salonai ir kirpyklos, parkai, paplūdimiai. Maisto parduotuvėse nustatytas laikas, kuomet apsipirkti gali vyresni nei 65 metų asmenys. Vienu metu parduotuvėje leista būti tiek klientų, kiek yra kasų, padauginus jas iš trijų. Pirkėjams privalu mūvėti vienkartines pirštines. Iš namų į lauką galima išeiti tik apsipirkti, trumpam pasivaikščiojimui ar pavedžioti augintinio, bet ne sportuoti. Degalinėse ir kitose aptarnavimo vietose įvesta prekystalio dezinfekcija po kiekvieno kliento. Privalantys laikytis karantino turi izoliuotis nuo šeimos narių, kitaip karantine atsidurs visa šeima. Nepilnamečiams uždrausta palikti namus be suaugusiųjų priežiūros. Premjeras M.Morawieckis pareiškė, kad siekiama bet kokiu būdu išvengti to, kas ištiko Vakarų Europą.
Ne visi patenkinti dėl tokių griežtų taisyklių. Pirkėjų ribojimu parduotuvėse netruko pasipiktinti prekybininkai. Jie pareikalavo tiesiog atsisakyti šio sprendimo, o taip pat kompensuoti dėl pirkėjų sumažėjimo patiriamus nuostolius ir išlaidas vienkartinėms pirštinėms bei dezinfekavimo priemonėms. Prekybos centrams jos esanti nepakeliama našta. Taipogi pareikalauta, kad valdžia užtikrintų parduotuvių personalo apsaugą nuo klientų pykčio ir galimų konfliktų. O štai Lenkijos žmogaus teisių kontrolierius Adamas Bodnaris parašė Premjerui laišką teigdamas, jog judėjimo bei religinių praktikų apribojimai, privalomas karantinas prieštarauja šalies Konstitucijai. Pasak kontrolieriaus, norėdama taikyti tokius suvaržymus valdžia turėtų paskelbti karinę ar ypatingąją padėtį su atitinkamai įteisintais žmogaus teisių ribojimais.
Tačiau nepanašu, kad šiaipjau maištingiems, protestuoti nevengiantiems lenkams dabartiniu metu itin rūpėtų tai, apie ką kalba ponas Bodnaris. Psichologų komanda ištyrė lenkų nuotaikas dėl koronaviruso ir padarė išvadą, kad po dešimties karantino dienų baimės ir nerimo lygis visuomenėje yra aukštas. 75 proc. apklausos dalyvių nuogąstavo, jog dalis bendrapiliečių nesilaikys karantino taisyklių, todėl virusas toliau plis, 73 proc. baiminasi, jog gali susirgti artimieji, 72 proc. -- kad perpildytose ligoninėse gali nesulaukti tinkamos pagalbos. 71 proc. apklaustųjų gąsdina gresiantys finansiniai sunkumai, 70 proc. – galima panika ir neracionalus tautiečių elgesys. Tyrėjus nustebino tai, jog mažiau žmonių bijo susirgti patys (59 proc.). Menkiausiai apklausos dalyvius neramino, kad parduotuvėse pristigs maisto – dėl to jaudinosi 37 proc. Beje, moterų baimės akys pasirodė esančios didesnės nei vyrų. 26 proc. tirtųjų prisipažino, kad kartais jų būsena yra artima panikai. Po kurio laiko ketinamą šį tyrimą pakartoti.
Itin apribojus žmonių judėjimą, miestų gatvėse ne tik padaugėjo policijos, bet atsirado ir kariškių. Stebėti, ar kur nors nesibūriuojama, pasitelkti dronai. Įprastai mandagūs, paslaugūs lenkų policininkai, kurie dar neseniai šmaikštaudami ragino nusikaltėlius likti namuose ir žadėjo pranešti, kada bus galima grįžti prie senų darbelių, dabar jau nebe atlaidžiai pagrasina pirštu, bet baudžia. Patvirtintos piniginės baudos už karantino tvarkos pažeidimą siekia net iki 30 tūkst. zlotų. Kai COVID-19 sergantis 61-erių vyriškis, užsimanęs nusipirkti alkoholio, savavališkai paliko vieną iš Varšuvos ligoninių, buvo areštuotas trims mėnesiams. Jam gresia iki aštuonerių metų kalėjimo.

Visas tekstas - šeštadienio „Anykštoje"

Apie autorę.

Žurnalistė Jolanta Miškinytė kilusi iš Anykščių rajono. Ji yra dirbusi savaitraščio ,,Kalba Vilnius“ vyriausiąja redaktore, žurnalo ,,Ieva“ žurnaliste, žurnalo ,,Istorijos“ vyriausiąja redaktore. Vedė ,,Žinių radijo“ laidą ,,Prieš srovę“, buvo LTV2 laidos ,,Kuluarai“ autorė ir vedėja, žurnalo ,,Lilit“ vyriausiąja redaktore. Dirbo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstove ryšiams su visuomene.

Jolanta MIŠKINYTĖ

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • viena iseitis

    Nuoroda

    dar yra mums,paskelbti kara LENKIJAI ir pasiduoti o del BALTARUSIJOS,matyt nesat ten buve ,pamatytumet kokia tvarka ir zmones paprasti patenkinti ,teko kalbetis

    Prieš mėnesį
  • Belaz

    atsakymas į: viena iseitis Nuoroda

    Taip man irgi teko su keliais Lietuvoje dirbančiais baltarusiais kalbėtis. Jie labai patenkinti Lietuvą, čia uždirba 4-5 kartus daugiau, nei Baltarusijoje, ir kviečiasi čia dirbti savo gimines ir draugus. Mes jiems nepasiekama svajonė tikri vakarai ir žiūri į mus su pavydu.

    Prieš mėnesį
  • Taigi

    Nuoroda

    Lukašenka dirba, jam kaukių nereikia.

    https://www.youtube.com/watch?v=g8PDSi94FMs

    Prieš mėnesį
  • Kasperskis

    atsakymas į: Taigi Nuoroda

    Jeigu Lukašenka dirba be kaukès, tai pagaliau Baltarusijai atsiranda viltis, kad šioje šalyje kažkas pasikeis ir gyvenimas pagerès. Batkai jau ne aštuoniolika, taip pat kaip ir Vovai.

    Prieš mėnesį
  • Taigi

    atsakymas į: Kasperskis Nuoroda

    Labai norėtumėte, kad pagaliau Vakarams būtų leista Baltarusiją išvogti.

    Prieš mėnesį
  • Sapalas

    atsakymas į: Taigi Nuoroda

    Baltarusija taip išvokta Lukašenkos, kad pusę Minsko gyventojų dirba Vilniuje. Statybininkai, restoranų darbuotojai, fūristai, taksistai, žemės ūkyje Lietuvoje dirba vieni baltarusiai. Ir kas svarbiausia kad jie dirba už centus. Tai kas ką išvokė ?

    Prieš mėnesį
  • Bielarus

    atsakymas į: Taigi Nuoroda

    Tai kodèl Vitebskas uždarytas, jei ten koronos nėra?

    Prieš mėnesį
  • Nu jo

    atsakymas į: Taigi Nuoroda

    Kada mųsų Gitanėlis apsilankis fermoje. Aišku,jam nelygis.

    Prieš mėnesį
  • Nu

    atsakymas į: Nu jo Nuoroda

    Jis kartais atsigiare ožio šlapimo ,iš lansbergo gaujos tvarto

    Prieš mėnesį
  • Taigi

    atsakymas į: Taigi Nuoroda
    Prieš mėnesį
Įkelti daugiau