Kurią Anykščiuose veikiančią instituciją (įstaigą) vertinate palankiausiai?

Dienos anekdotas

Vyriškis kaime tvarte varo samogoną. Pasiėmęs 2 kibirus jis nueina namo vandens. Grįžta, o tvarte jo 2 mentai laukia:
- Na ką, papuolei, vyruti, rašyk pasiaiškinimą!!!
Na jis ir rašo: "Sėdžiu namie, žiūriu iš tvarto dūmai rūksta, galvoju, kad gaisras. Pasiėmęs 2 kibirus vandens atbėgu iki tvarto gesint, žiūriu, ten 2 mentai samogoną varo..."

Komentaras

na:„ijunkit miesto apsvietima anksciau,kol dar neivyko nelaime."

Komentuoti
Vienam žymiausių anykštėnų Steponui Kairiui skirtoje mokslinėje konferencijoje dalyvavo ir būrys jaunų žmonių.

Gruodžio 13-ąją Anykščių menų inkubatoriuje vyko mokslinė konferencija „Steponui Kairiui 140“ .
Pagerbti iš Užunvėžių kaimo (Kurklių sen.) kilusio Vasario 16-osios Akto signataro, inžinieriaus ir mecenato S.Kairio į Anykščius atvyko ir socialdemokratų partijos elitas. Sveikinimo kalbas sakė Juozas Olekas, Algirdas Raslanas, Julius Sabatauskas, Antanas Valionis. Vieną iš pranešimų skaitė socialdemokratas, profesorius Dobilas Kirvelis.

 

Renginį moderavo LSDP Anykščių skyriaus pirmininkas Dainius Žiogelis, kuris svečiams vis primindavo, kad tikisi trumpos sveikino kalbos, tačiau konferencija vis tiek truko keletą valandų.
Didžioji dalis klausytojų auditorijos – Anykščių socialdemokratai, vyresniųjų klasių mokiniai, istorijos mokytojai. Salėje sėdėjo ir buvęs Anykščių ligoninės direktorius Dalis Vaiginas, Kurklių ir Skiemonių seniūnai Algimantas Jurkus bei Stasys Steponėnas, S.Kairio brolio anūkė Birutė, iš Užunvėžių kilęs Danielius Vitonis.
Pirmasis pranešimą skaitė istorijos mokslų daktaras, S.Kairio kraštietis Norbertas Černiauskas. Istoriko pranešimas skirtas tarpukario Kauno vandentiekiui ir kanalizacijai – šį projektą atliko S.Kairys. Dr.N.Černiauskas citavo S.Kairio knygą „Miesto kanalizacija“, kuri, pasak istoriko, nebuvęs tik inžinerinis vadovėlis, joje mūsų kraštietis dėstė ir savo požiūrį į visuomenės poreikius. Pasak dr.N.Černiausko, S.Kairys buvo įsitikinęs, kad „visuotinė pažanga pasiekiama, kai laimėjimai nusėda didžiojoje visuomenės dalyje“. 1920-aisiais Kaunas turėjo atvirus kanalizacijos griovius, miesto gatvės buvo grįstos netašytais akmenimis ir padengtos arklių mėšlu, o vietoje šaligatvių buvę lentos. S.Kairys ėmėsi modernizuoti tuometinę Lietuvos sostinę. 1938 metais prie centrinės Kauno vandentiekio sistemos buvo prijungta 2 500, o prie kanalizacijos – 1 500 namų. Beje, pasak dr.N.Černiausko, S.Kairys buvo įsitikinęs, kad tuos gyventojus, prie kurių namų atvestos vandentiekio ir kanalizacijos trasos, reikia priversti prie jų prijungti savo namus. Panašiu laiku, apie 1924-uosius, centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos projektai pradėti atlikti ir lenkų okupuotame Vilniuje. Tik ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėti Šiaulių, Ukmergės, Plungės, Panevėžio, Vilkaviškio ir Alytaus vandentiekio ir kanalizacijos projektai.      
Vėliau pranešimą apie S.Kairio atminimo puoselėjimą Kurklių  pagrindinėje mokykloje skaičiusi buvusi šios mokyklos mokytoja, dabar muziejininkė Rasa Černiauskaitė atkreipė dėmesį, kad Kauno modernizacijai didelę įtaką turėjo ir antrasis kraštietis – nuo Svėdasų kilęs kunigas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris tarpukario Kaune turėjo didžiulį autoritetą. Pasak R.Černiauskaitės, socialdemokratiškoms S.Kairio pažiūroms įtakos turėjo rašytojas Jonas Biliūnas. Jiedu buvę bičiuliai, S.Kairys sergantį rašytoją lankė ir Zakopanėje.
Profesorius, biofizikas, biokibernetikas D.Kirvelis savo pranešimo pradžioje atkreipė dėmesį į S.Kairio vertybes, kalbėjo, jog jeigu ne šio Nepriklausomybės Akto signataro aktyvus pasipriešinimas monarchijos idėjai, kažin ar Lietuva būtų tapusi respublika. Prof. D.Kirvelis augo Užpaliuose (Utenos rajonas), yra S.Kairio fondo pirmininkas. Didžiąją savo pranešimo dalį jis skyrė dabarties biotechnologijų plėtrai, bet savo lekciją siejo su S.Kairiu, nes Signataras buvęs didis novatorius.
„Tik „durniai“ dirba sunkų darbą. Raskit žydą sunkumų kilnotoją, tik lietuviai tampo lėktuvus. Ar jau tokia didelė vertybė durnas darbas?“ – ironizavo profesorius, aiškindamas, jog nereikia bijoti, kad technologijos iš darbo rinkos vis labiau išstumia gyvus žmones. Pasak prof. D.Kirvelio, šiuolaikinėje visuomenėje formuojasi prekoriato - rizikuomenės sluoksnis. Tai tas darbuotojų sluoksnis, kuris dėl inovacijų gali būti išstumtas iš darbo rinkos, o ekonomiškai stiprios valstybės svarsto projektus, kad orūs atlyginimai turi būti mokami ne tik dirbantiems, bet ir nedirbantiems žmonėms.
Politologas dr. Liutauras Gudžinskas skaitė pranešimą „Steponas Kairys ir Socialdemokratų vizija Lietuvai“. Politologas tvirtino, kad S.Kairys – buvęs vienu pagrindinių Lietuvos valstybės tėvų, kurį derėtų statyti vienoje gretoje su Jonu Basanavičiumi ir Antanu Smetona. Dr.L.Gužinskas aiškino, kad S.Kairys buvęs nuoseklus klasikinis marksistas.
„S.Kairiui labai rūpėjo Japonija. Ji pasižymėjo maža turto nelygybe, dėl tam tikros kultūros“ – sakė politologas. Jis S.Kairį, pagal jo veiklos platumą, lygino su vokiečių genijumi Volfgangu Gete. Dr.L.Gudžinskas kalbėjo, kad 1926-1940-ųjų Lietuva turėjo tris esmines problemas – pralaimėtojų mentalitetą, vadizmo kultūrą ir tingėjimą mąstyti. Tuo tarpu, pasak jo, net po Antrojo pasaulinio karo, emigracijoje gyvendamas S.Kairys svarstė, kad net ir kare galima įžvelgti privalumų, kad karas puiki galimybė apsvarstyti, kodėl taip įvyko, užuot viskuo nusivylus. Mokslininkas ir dabartiniams Lietuvos socialdemokratų lyderiams linkėjo šį S.Kairio požiūrio kampą prisitaikyti sau.

Vidmantas ŠMIGELSKAS
vidmantas.s@anyksta.lt

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Baisu

    Nuoroda

    Na, ir elitas...Raslanas, Valionis. Tikrai socialdemokratų partija pasmerkta išnykimui

    Prieš 11 mėnesių
  • Taigi

    Nuoroda

    Svarbiausia, kad buvo KGB rezervistas.

    Prieš 11 mėnesių
  • :(

    Nuoroda

    Žurnalisto darbas 'bet sau', gerai bus ir taip, kam čia stengtis. Ar jis tikrai žurnalistas, o ne koks beletristas? Gerai, kad bent jau neprikibo dėl to, kad meras nedalyvavo. Neiškentėjo iki galo. Išmovė kiek daugiau kaip puse minėjimo atsėdėjęs. Iš to ką girdėjo matyt labiausiai įstrigo 'blatno' profesoriaus 'blatnas' išsireiškimas kurį į straipsnelio pavadinimą įdėjo. Šitas išsireiškimas neturi visiškai nieko bendro su signataru Steponu Kairiu. Jis visiškai ne į temą. Dar reikėtų patyrinėti - tas profesorius daugiau šnekėjo, ar nusišnekėjo, o žurnalistui, gal beletristui tai labiausiai patiko. Tik pavadinimą perskaitęs skaitytojas greičiausiai pagalvotų, kad tokias nesąmones Steponas kairys kalbėjo. Jeigu inžinierius Steponas Kairys šitaip atmestinai būtų dirbęs savo darbą projektuodamas Lietuvos miestų vandentiekį ir kanalizacijas puse Lietuvos žurnalistų tebešiktų savo gimtose lauko parašose. Toks jau tas pasaulis - vieni darbą dirba, kuria vertę ir gerovę, čia šūdo nepamalsi nes šūdas ir gausis, o kiti velnias žino, ar be šūdo malimo dar ką nors veikia...

    Prieš 11 mėnesių
  • na ir

    atsakymas į: :( Nuoroda

    baigiam ta tema burblenti,prafiesarau is pesliu akademijos.

    Prieš 11 mėnesių