Kurį tekstą pirmiausiai perskaitėte naujame žurnalo "Aukštaitiškas formatas" numeryje?

Dienos anekdotas

Parduotuvėje:
– Kokia čia dešra „Paršelio džiaugsmas“?
– Labai gera kalakutienos dešra! – atsako pardavėjas.
– Tai kodėl toks pavadinimas?
– Todėl, kad paršelis džiaugėsi, jog ne jį papjovė.

Komentaras

M.Fergizienė:„Covid 19 nepikta liga, tik labai gyventojai įbauginti. Serga tūkstančiai, o miršta mažai. Anykščiuose per 2020 m. mirė 543 asmenys, iš jų nuo Corona -19 tik 12, tai yra vienas per mėnesį. Palyginimui reikia pažymėti, kad per 2020 m gimė 123 būsimi rajono gyventojai."

Skaityti komentarus (8)

Kol kolega Robertas Aleksiejūnas Traupio seniūnijoje klausėsi Traupio seniūnijos seniūnės Daivos Tolušytės ataskaitos ir Anykščių rajono savivaldybės vadovų kalbų, palėkėjau penketą kilometrų Panevėžio kryptimi, į Levaniškius. O jie, pasirodo, net už patį seniūnijos centrą Traupį didesni, istorine praeitimi, 5 hektarų dydžio parku ir darbščiais žmonėmis garsūs.
Pasak Traupio seniūnijos specialistės Dangirutės Maskoliūnienė, Levaniškiuose gyvena per 300 žmonių.

Levaniškiuose, kaip kokiame miestelyje, net 18 gatvių tokiais lyriškais pavadinimais: Beržų, Klevų, Kūdros, Pievų, Vilties, Žolynų... Nesvarbu, kad kai kuriose vos keli namai, tačiau vis tiek stebėtinai daug. Tačiau trečiadienio pavakare žmonių jose nesimatė, o ir keli sutikti buvo niūroki, bendrauti nelinkę. Pamaniau, kad geriausia vieta susitikti su šio kaimo gyventojais bus parduotuvė, tačiau ir čia teko nusivilti. Pakalbinta Anykščių kooperatyvo parduotuvės pardavėja į mane žiūrėjo įtariai ir jau ruošėsi skambinti savo direktorei. Sakau, netrukdykit, aš gi tik norėjau pasiteirauti, kaip čia žmonės gyvena, ką perka. Tačiau pabuvus keliolika minučių ir taip tapo aišku, kad vyrai vakarop nusiperka stipraus alaus, o kai kas ir degtinėlės. Savaime suprantama, pamatę mane ne tik kad į kalbas nesileido, bet kažkaip nejaukiai jautėsi su savo pirkiniais. Moterėlės gi, alkoholio nepirko, na duoną, mineralinį, kitus maisto produktus, tačiau į kalbas irgi nesileido. „Namuose pečius kūrenasi, negaliu, skubu namo“, - teisinosi, ir kas pėsčiom, kas dviračiu, kas automobiliu skubėjo namo. Į svečius įsiprašyti nepavyko...
Panaši situacija manęs laukė ir vos už keliasdešimt metrų tvarkingame namuke įsikūrusioje privačioje parduotuvėje. Ant palangės tupėjo riebus ir visai nebaikštus katinas, prie sienos – atremtas dviratis. Iš parduotuvės išėjęs dviračio savininkas buvo šnekus, tačiau pasirodė, kad jis ne levaniškietis, dviračiu atmynęs iš gretimo kaimelio. Gyvena vargingai, darbo neturi, o jo Levaniškiuose ir nėra, nebent kokiai bobulei pasisamdysi malkas sukapoti. Išgirdęs, kad aš iš „Anykštos“ ir dar noriu jį nufotografuoti, iškart pritilo, prisipažino, kad jau šiek tiek išgėręs ir tikrai toks nesifotografuosiąs. Taip ir išsiskyrėme. Jį palydėjo prie parduotuvės besisukioję keli šuneliai.
Prekių nestokojančios parduotuvės pardavėja vėl gi šneki nebuvo, o keli į ją užsukę vaikinukai optimizmu irgi netryško. Vienas jau pagyvenęs ir dirbęs užsienyje žadėjo vėl išvažiuoti, nes čia nėra ką veikti. Antrasis, lyg nedrąsiai, irgi savo ateitį su darbu užsienyje planavo, nors nuo Levaniškio Panevėžys netoli, tačiau, pasak jų, ir ten darbą susirasti sunku. Vaikinai šmaikštavo, kad kaime dar ir panelių yra.
Pasisukiojau po tuščias gatveles ir kolūkinę gadynę menančius apgriuvusius, pamėkliškus kultūros namus, buvusią kolūkio kontorą. Net šiurpas nukratė praeinant pro trimetrinio gylio šulinį, pridengtą supuvusiu lentgaliu. Kas beliko iš buvusio Levaniškio kolūkio centrinės gyvenvietės pasididžiavimo? Juk būta kaime ne tik kultūros namų, būta ir mokyklos, įkurtos 1924 – aisiais, išsivysčiusios iki aštuonmetės, 2009 – aisiais užvėrusios duris, nes nebeliko vaikų nė pradinei. Ir tai kaime su trim šimtais gyventojų! Kaip vėliau kalbintas pastebėjo Traupio seniūnijos seniūnės pavaduotojas Valentinas Kalibatas, tie buvę kultūros namai tikras galvos skausmas. „Po kolūkio griūties nusipirkę savininkai nieko nedarė, apleido, - sakė seniūno pavaduotojas. – Užvaldė juos ne vietiniai. Dabartinis savininkas nusipirko gal prieš metus, o neseniai ant pastato kabėjo skelbimas, kad jis parduodamas. Sunku suprast, perpirko ir vėl parduoda“. Beje, Traupio seniūnijoje viešinčių Anykščių rajono vadovų žmonės klausė: „Ką galvojate daryti su ta šmėkla?“, - tačiau atsakymo nesulaukė.
Akis užkliuvo už prie parduotuvės skelbimų lentoje šviečiančio kvietimo į šventę „Mūsų žemė – Lietuva“, skirtos Lietuvos valstybės 100- mečiui paminėti, vyksiančios balandžio 14 dieną Levaniškių kaimo bendruomenės namų salėje. Apsidžiaugiau. Vadinasi, yra veikli kaimo bendruomenė, ir savo namus turi. Ne iš pirmos gatvėje sutiktos moterėlės, tačiau sužinojau, kad bendruomenės pirmininkė yra viena gerbiamiausių kaimo moterų, ūkininkė Nerija Kairienė. Su vyru Petru jiedu bene stambiausi šio kaimo ūkininkai gyvena Liepų gatvėje.
Kieme stovinti galinga žemės dirbimo technika liudijo, kad neapsirikau, tikrai į ūkininkų kiemą pataikiau. Išlipti iš automobilio neleido nemažas šuo, maniau, išlipsiu ir susitarsime arba šeimininkai nuo jo dėmesio išvaduos. Deja, šeimininkų nesimatė, neatsiliepė jie ir pabeldus į neužrakintas duris. Pasibaladojęs, jau lipsiu laipteliais žemyn, o čia tas piktas šuo dantimis kalena, eiti neleidžia. Išsitraukiau fotoaparatą, jį tai šiek tiek suglumino ir taip pasiekęs savo mašiną lengviau atsikvėpiau. Sargas išlydėjo piktu lojimu.
Į galvą šovė išganinga mintis. Gal bendruomenės pirmininkė bendruomenės namuose? Jie tvarkingi, gražūs, per langą matau jaukiai liepsnojančią ugnį židinyje, tačiau visos durys užrakintos.
Pasigrožėjęs pavasariniam purvyne besiturškiančiom antim, dūlinu prie tos pačios parduotuvės, kur ir pradėjau pažintį su Levaniškiais. Jau temstant prie parduotuvės sutikau su šuneliu Čypu pasivaikščioti išėjusią Bronę Vilniškienę. Gimusi už pusantro kilometro esančiame Šapio kaime, moteris visą gyvenimą praleido Levaniškiuose. Apie jaunystės Levaniškius gali pasakoti ir pasakoti. „Kolūkis tėveliams namus Levaniškiuose pastatė, baigiau mokslus, su šviesios atminties vyru Valentu abu dirbom agronomais, auginom vaikus, - prisiminė moteris. - Kolūkio pirmininkas Sergejus Šamšonkovas buvęs puikus žmogus, kaimu rūpinosi, 21 – erius metus pirmininkavo“.
Pamatęs mudu besišnekučiuojančius prie mūsų priėjo diktas vyras, su Bronyte glėbesčiavosi kaip geri draugai, tačiau priekabiavimu to nuoširdaus bendravimo tikrai nepavadinsi. Prisistatė buvusiu kultūros namų meno vadovu Laimiu Barausku. Tačiau įsišnekėti nepavyko, jį į jau duris beužveriančią parduotuvę pakvietė draugas.

Jonas JUNEVIČIUS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Janet Lawrence

    Nuoroda

    Man skaudėjo, kai mano vaikinas paliko mane, norėjau, kad jis sugrįžtų. Man buvo perskaityta keletas liudijimų apie meilės burtų metimą, vadinamą dr. Ogala, kaip jis daugeliui žmonių padėjo per 48 valandas sugrąžinti savo buvusius meilužius. Nuoširdžiai aš tik galvojau, ar tai tikra ir ar šis vyras tikrai galėtų man padėti sugrąžinti savo mylimąjį, kurį aš taip myliu. Nusprendžiau su juo susisiekti, nes labai myliu savo vaikiną ir porą mėnesių buvome atskirai, man jo labai trūko. Aš bandžiau visomis kitomis priemonėmis jį susigrąžinti, bet negalėjau. Aš susisiekiau su Dr.Ogala ir jis man pasakė, kad mano buvęs asmuo grįš pas mane per kitas 48 valandas. Dr.ogala jį išleido, norėdamas sužinoti, kaip aš jį myliu ir norėjau. Ir atvėrė akis, norėdamas įsivaizduoti, kiek mes turime kartu. Mano buvęs žmogus vėl grįžo pas mane. Dabar rašydamas šį liudijimą su džiaugsmu širdyje. Aš esu pats laimingiausias žmogus žemėje, aš ir mano vaikinas gyvename laimingą gyvenimą, o mūsų meilė dabar yra stipresnė, nei kad ji buvo dar prieš jam išvykstant ir išsiskyrus su manimi. Visas ačiū Dr.Ogalai už per didelį darbą, kurį jis padarė dėl manęs, padėdamas man sugrįžti su buvusiu vaikinu. Norėčiau atsisakyti dr. Ogala el. Pašto adreso čia ir tikiuosi, kad pamatysite šį liudijimą ir susisieksite su juo, jei turite mylimąjį, kurio tikrai norite atgal.
    PAŠTAS: Drogala03@gmail.com ARBA
    SKAMBINKITE / „WHATSAPP“: +234749668119 .. AČIŪ ...

    Prieš mėnesį
  • Esther

    Nuoroda

    Dėkoju dr. Ogalai už tikrus burtus. Tai tikrai nuostabu ir nieko panašaus gyvenime nesu patyrusi. Prieš susisiekdamas su daktare Ogala, aš visais būdais bandžiau priversti savo santykius pasiteisinti, kad žmona sugrįžtų, bet iš tikrųjų supratau, kad man nieko neveikia, o mano žmona nedingo. išvystyta. daug manęs neapykantos .. Maniau, kad nėra vilties rasti savo buvusią žmoną ir vaikus. Bet kai perskaičiau puikias daktaro Ogalos darbų apžvalgas, nusprendžiau pabandyti ir padariau viską, ko jis manęs paprašė, ir pasitikėjau juo, ir aš vykdžiau jo nurodymus, nes jis man garantavo per 28 valandas, ir tai buvo būtent tada. žmona man paskambino .. Mes laimingesni nei bet kada. Viskas atrodo tobulai ir taip natūraliai! Labai ačiū už tikrus ir neginčijamus burtus. Ačiū, šaunioji dr. Ogala už pagalbą. Jei jums reikia pagalbos dėl nesėkmingų santykių santuokos ir pan., Susisiekite su juo El. Paštas: drogala03@gmail.com Skambinkite / WhatsApp: +2347049668119 susisiekite su juo dabar, jei reikia skubios pagalbos !!

    Prieš mėnesį
  • Jolanta

    Nuoroda

    Ir gerai, kad užpuolė, nėr ko po svetiimus kiemus vaikščiot!

    Prieš 2 metų
  • ///////

    Nuoroda

    Vaikų yra, ir tikrai nemažai, bet mokyklą vistiek uždarė

    Prieš 2 metų
  • O šuneliai,

    Nuoroda

    kad ir labai geri,tebūna signalas policijai

    Prieš 2 metų
  • IIr NIEKO

    Nuoroda

    "LABAI GERO" neradau skaitant

    Prieš 2 metų
  • Levaniskiete

    Nuoroda

    Musu suneliai labai geri ir nepikti , pagyvina gyvenvietes vaizda.

    Prieš 2 metų
  • gal ik aplojo,o ne uzpuole...

    Prieš 2 metų